Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sovietmečio ydų antologija, arba R. Šerelytės "Mėlynbarzdžio vaikai"

Gimiau reiškinyje, skambiu vardu SSSR. Ir nors mano gyvenimo stažas Sovietų Sąjungoje nedidelis, bet daug ką atsimenu. Todėl Renatos Šerelytės knyga "Mėlynbarzdžio vaikai" man buvo jauki ir graudi. Ir juokinga: ir šypsojausi, ir prajukusi buvau.  

Atpažįstu ir dėdulę pijoką, ir pusseserę, saviveiklininkę aktyvistę, kaimo kleboną, visažines kaimynkas... Geležines dėžes parduotuvėse, šūkius valgyklose ir aktų salėse, volgas ir griuvenas autobusus... 

Kas augo Sovietų Sąjungoje, tam ši knyga bus tarsi atsiminimų albumas. Kam šis reiškinys - tik egzotika, tai bus tarsi pažintinė knyga. 

Bet čia ne nei odė SSSR, nei istorijos vadovėlis. Tai knyga apie žmones, priglušintus pernelyg šviesaus rytojaus.  Pasimetusius, ligotus, nesugebančius veikti ir mąstyti. To neišmokė Mėlynbarzdis, visus prispaudęs po padu. Nesvarbu, kas tas Mėlynbarzdis - sadistas patėvis, tėvelis Stalinas ar visa komunizmo santvarka.  

Pasakoje Mėlynbarzdžio slaptame kambaryje buvo slepiami lavonai, šioje knygoje - po skambiais propagandiniais lozungais slepiamos žmonių ir santvarkos ydos. Alkoholizmas, ištvirkimas, silpnaprotystė... 

- O kas gi tam?..
Tėvas gūžtelėjo pečiais, užtat senis žinojo visų diagnozes ir žvaliai riktelėjo:
- Ogi knygų persiskaitė!.. Ir viskas jam tynai, - bakstelėjo į galvą, - susimaišė!..
Moteriškės užjaučiamai atsiduso. O vyriokšlis, kuris per visą lankymo laiką nepratarė nė žodžio, - matyt, jam per akis užteko ir to, kad asmeniškai dalyvauja, - atsistojo ir mostelėjo į duris. Moterys subruzdo atsisveikinti, senis susigraudino, paklausė, ar pradžiūvo dirvos ir ar paršai neserga, - tokiu balsu, lyg teirautųsi apie mylimus vaikus ir anūkus, uždarytus tvartelyje, o kokį riebesnį jau numatytą papjauti. 
 Patiko man ši knyga, bet sunkiai renku žodžius aprašyti. Patiko viskas: ir siužetas, ir personažai, ir rašymo stilius. Panašias temas R. Šerelytė narsto ir kituose kūriniuose: ir novelėse, ir kituose romanuose (pvz., "Vardas tamsoje"), bet "Mėlynbarzdžio vaikuose" jos atsiskleidė brandžiausiai. 

 Mano įvertinimas: 5/5 

Leidykla: "Alma littera"
Metai: 2008
Puslapių: 214
Knyga iš: bibliotekos
Kainavo: 0

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".

I. Ilfas ir J. Petrovas "Aukso veršis", arba Pakvaišusi Rusija

"Prisiekiu - tai puiki knyga", - rašo anotacijoje rašytojas ir šios knygos vertėjas Jurgis Gimberis. Ir aš taip pat prisiekiu - puiki knyga. Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo "Aukso veršį" reikėtų įtraukti į mokyklos programas - tai pasaulinio humoro fondo klasika.