Aleliuja! "Silva rerum" pagaliau pas mane, perskaičiau ir nešiu atgal į biblioteką grąžinti. Dar šiandien atėjo el. laiškelis apie antrosios dalies rezervaciją - jau ir ta laisva. Ar skaitysiu? Taip, skaitysiu.
Kadangi, Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum" jau apdainuota daug kur, tai neišsiplėsiu. Pasakysiu tik tiek, kad pritariu abiems frontams: ir tiems, kuriems ji patinka, ir tiems, kurie mato, jog ne viskas šioje knygoje idealu. Pritariu pirmiesiems ir sakau: "Taip, ši knyga puikus reiškinys Lietuvos knygynų lentynose", bet taip pat linksiu galva, kai antrieji, pavyzdžiui, klausia "O apie ką ši knyga?" Iš tiesų, apie ką?..
Apie 17 amžiaus Vilnių...
 |
R.Č. nuotr.
Viso to nė nenutuokė Norvaišos, į miestą įvažiavę pro tuos pačius Bernardinų vartus, pro kuriuos kitados, prieš vienuolika metų, bėgo iš niokojamo miesto. Šiuosyk miestas juos pasitiko nebe degėsių smarsu ir kraujo klanais gatvėse, o žvirblių čirškimu, ore tvyrančiu pavasariu ir gausybe pastolių, mat net ir prabėgus šitiekai metų Vilnius vis dar atstatinėjo savo rūmus ir bažnyčias, gydydamas per šešerius metus kazokų padarytas žaizdas, ir vis dar balino septyniolikos dienų gaisro paliktus suodžius ant namų sienų. |
Ant kažko knygos puslapiai turi būti pamauti: tema, potemė... Na, kažkas, ne tik aprašymai - miesto ar žmonių...
Čia yra visko po truputį: istorijos (Vilniaus užpuolimas ir gaisrai, universitetas...), legendų (baziliskas), buities (Norvaišų dvaro remontas, prancūzo Delamarso namai...), papročių bei įstatymų (bajorija, šeimos knygos rašymas...), religijos (vienuolynai ir jų tuometinis gyvenimas) ir t.t.
Knygos stilius savitas - beveik nė vieno dialogo, senovinė kalbėsena ir t.t. Tas ritmas, kurį siūlo rašytoja, kartais migdė, o kartais taip įtraukdavo, kad net nejausdama versdavau puslapį po puslapio.
Apibendrinant: "Silva rerum" padarė gerą įspūdį, greitai susiskaitė, tai ir antros dalies imsiuos. Tiesa, pagalvojau, kad, jei ji būtų pasirodžiusi kur nors užsienyje, būtų tik vidutiniška knyga - būtų paskendusi tarp kitų knygų, yra ir geresnių už ją. Na, o štai iš lietuviškos rašliavos išsiskiria. Verta paskaityti bent pirmąją dalį ir susipažinti su K. Sabaliauskaite ir "Daiktamiškiu".
Mano įvertinimas: 5/5
Leidykla: "Baltos lankos"
Metai: 2008
Metai: 2008
Puslapių: 286
Knyga iš: bibliotekos
Kainavo: 0
100 % sutinku su viskuo, ką parašėte. Perskaičius knygą, pagalvojau, kad tokios tiesmukai žiaurios knygos dar nesu skaičius. .. Kur be jokių pagražinimų apie mūsų gyvenimus... Bet iš kitos pusės, nesu ir tokios sodrios kalbos radusi kitoje kokioje knygoje.. Galbūt nesu daug perskaičius, bet Silva rerum labai įstrigo..Gal joje atradau save. Ne kažką konkretaus, bet tiesiog tą požiūrį ar kampą į gyvenimą, kuriuo pateikia kūrinį rašytoja.. Kad ir tos meilės pateikimas. Nors atrodo, nebūna gi taip gyvenime, kaip Uršulės ir Jono Kirdėjaus meilę aprašė rašytoja, bet širdies gilumoj tiki, kad gal ir būna. Dar dabar keli epizodai įstrigę į atmintį: kai Kirdėjus negalėjo pamiršti Uršulės ir rašytoja rašė, kad Kirdėjus jau beveik negalvoja ir neprisimena Uršulės, tik pireš užmiegant, tik ryte prabudus, tik per pertraukėles nuo kažkokių užsiėmimų ir šiaip visą likusį laiką.... arba kaip Kirdėjus su Uršule apie atetį kalbėjo - Kirdėjus nežadėjo nuostabios ateities, jis tik pasakė, kad šią akimirką myli ją labiau už viską pasauly ir prašo eiti su juo, bet jis nepažada ar ir po dešimt metų bus taip pat. Nepažada, nes beprotiškai myli... Na labai įdomus priėjimas prie meilės... Būtinai įsigysiu tą knygą į namų biblioteką. Tokios ne gėda bus skolinti paskaityti..
AtsakytiPanaikinti