Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Mano šviežiausias 'must read' sąrašiukas

Daugelis dalyvaus tinklaraščio 'Aš skaitau' 2012 metų knygų iššūkyje (pareklamuosiu - "Perskaityti negalima atidėlioti") ir sudarinėja kitų metų knygų sąrašus. Nedalyvausiu - tokių knygų, dėl kurių graužtų sąžinė, daug neturiu. O šiaip mano sąrašas laaabai ilgas - knygos... Lentynose pilna neskaitytų, dar užrašų knygutėje turiu sąrašėlį - kokia šimtinė susidarys, dėl jų kartais iki bibliotekos reikėtų nužingsniuoti. 

Pastebėjau, kad efektyvu susidaryti trumpus 'privalau perskaityti' sąrašiukus: tada skaitau vieną po kitos, kartais įterpdama kokią netikėtai man į rankas papuolusią ar iš bibliotekos parsineštą knygą. Rugsėjį sudarytą sąrašėlį  jau baigiu: aleliuja, pagaliau pribrendau "Forsaitų sagai". 

Šiandien įlindau į savo knygų spintą ir netikėtai sau pačiai, gana greitai (knygos pačios lipo prie rankų, matyt, jau seniai norėjo, kad jas skaitytų) sudėjau šią krūvelę: 

o August Strindberg "Raudonasis kambarys. Hemsio salos žmonės"
o Charles Dickens "Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai" 
o Haruki Murakami "Prisukamo paukščio kronikos"
o Asuka Fujimori "Mikrokosmosas, arba Sogos teorema"
o Yann Martel "Pi gyvenimas"
o Nicky Singer "Feather boy" 
o Jeffrey Eugenides "Jaunosios savižudės"  
o Chiew Siah Tei "Šokančių žuvų trobelė"
o Edna O'Brien "Kaimo mergaičių trilogija"


Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas", arba Puslaukinė siela

Gera pradėti metus su puikia knyga: Arto Paasilinnos "Kaukiančiu malūnininku". 

Ar lengva būti šventuoju, arba John Steinbeck "Mūsų nerimo žiema"

Tarp pomidorų džiovinimo ir uogienių virimo spėjau perskaityti "Mūsų nerimo žiemą". Čia buvo antrasis mano susitikimas su knyga: pirmąją, naujo leidimo, dar praeitais metais "suskaitė" šuo, antrąją, 9-ojo dešimtmečio leidimo, neseniai išsimainiau su knygoholikų klano nare. Puiki talentingo rašytojo knyga.  Nors knygą Steinbeck'as parašė 1961 metais, tai gali būti bet kurio dešimtmečio istorija - iki pat dabar. Beveik nėra nuorodų į konkretų laikmetį, nėra aprašymų, tiksliau jie minimalūs. Knyga sudaryta iš dialogų, kurie,  beje, ne knygiški, o lyg iš šnekamosios kalbos: trumpi, šmaikštūs. Visa kita, kas ne dialogai, - Iteno Houlio (pagrindinio veikėjo) kontempliacijos, dažniausiai gimstančios slaptame, jam vienam žinomame Kampe.  Atėjau į Senąjį uostą. Pasakyti sudie? Kam? Nežinau. Negalėjau prisiminti. Rodos, norėjau eiti į savo Kampą, bet kiekvienas prie jūros augęs žmogus žino, kad dabar potvynis, ir mano Kampas užlietas tamsių vandenų.  Istor...