Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Boardwalk Empire



Pribloškiantis amerikiečių serialas "Boardwalk Empire". Įtraukė nuo pat pirmosios matytos serijos - kas gali atsispirti 1920-ųjų metų Amerikai? Gangsterių ir sausojo įstatymo erai... Senoviniams automobiliams, ginklams ir kabaretui... Aš negaliu.

Pažodžiui išvertus "Boardwalk Empire" lyg ir gautųsi "Bulvaro/Krantinės imperija", tačiau, atsižvelgiant į serialo temą, reikėtų versti "Kontrabandos imperija". Arba štai rusai pasiūlė vertimą: "Pogrindžio imperija".

Tai dviejų sezonų serialas, pradėtas kurti 2010 metais, pasakojantis apie 1920-ųjų metų Atlantic City ir jo valdytoją Enoch'ą "Nucky" Thompson'ą (Inokas Nakis Tompsonas). Tai reali istorinė asmenybė - New Jersey apygardos iždininkas ir gangsteris. Serialo kūrėjai rėmėsi dokumentine Nelson'o Johnsono knyga "Boardwalk Empire: The Birth, High Times, and Corruption of Atlantic City".

Ir kiti filmo personažai paremti realiomis istorinėmis personomis: politikais, gangsteriais. Pavyzdžiui, filme pasirodo tuomet dar tik pradedantysis gansteris Al Capone, kiti mafijoziukai.

Seriale matome laiką, kai Amerikoje nuspręsta paskelbti sausąjį įstatymą. Kaip tik pirmame epizode ir matome, kaip ironiškai žmonės laukia šio įstatymo: parodijuoja laidotuves, skaičiuoja minutes iki įstatymo įsigaliojimo kaip per Naujuosius metus, kelia tostus, paskutinėmis minutėmis perka glėbius alkoholio, net vaikų vežimėliuose - pilni buteliai. Paskelbus įstatymą, amerikiečiai gerti nenustojo, suklestėjo kontrabanda. Atlantic City, įsikūręs prie okeano, buvo puikus taškas kontrabandai gauti ir paskirstyti po kitus miestus.


Puikiai atskleistas laikmetis su visais jam būdingais akcentais: kontrabanda, moterų ir juodaodžių teisėmis, Kukluksklanu, imigrantais...  

Kas toji Amerika? Šalis, kur nėra nė vieno amerikiečio: italai, airiai, lenkai, minimi net lietuviai. 

Serialo kūrėjai pelnė pagyrų iš kino kritikų bei istorikų, nes iki smulkmenų atkūrė laikmetį. Serialui nebuvo kurtas joks originalus garso takelis - naudoti autentiški to laikmečio muzikos įrašai. Kostiumus siuvo pagal tų metų siuvimo vadovėlį. Alpau, apžiūrinėdama švarkus, apykakles, skrybėlaites, nėrinius, siuvinius... Nuostabios moterų šukuosenos, vyrų ūsai, skrybėlės ir kepurės, kostiumai, ginklai, papuošalai, automobiliai...















Taip pat puikiai pasidarbavo grimeriai, scenografai ir kompiuterinės grafikos specialistai. Juk vis dėlto kalbame apie gangsterius - kraujo ir žudynių čia kiekvienoje serijoje. Meistriškai padarytos sutraiškytos galvos, šautinės žaizdos, randai, skalpo nuėmimas, vyras su šrapnelio nunešta puse veido - be skruostikaulio, be pusės žandikaulio. 

Kompiuteristai nudailino tuometinio Atlantic City vaizdus, atkūrė miesto traukos centrą - krantinę su parduotuvėlėmis, viešbučiais, restoranais ir t.t.

Beje, prie "Boardwalk Empire" kūrimo ir prodiusavimo prisidėjo Martin'as Scorsese. Vien pirmasis įvadinis serialo epizodas, kuris buvo jo režisuotas, kainavo 18 milijonų dolerių. 

Aktorių darbas - pagirtinas. Vieni silpnesni, kiti - tiesiog puikūs, su trečiais šiek tiek persistengta. Puikiai pasirodo pagrindinio veikėjo Nakio rolę atliekantis Steve'as Buscemi's, Jimm'į Darmody vaidinantis Michael'is Pitt'as. Kelly Macdonald (atlieka Margaret Shroeder vaidmenį) - nuostabus darbas, per abu sezonus besivystanti moters istorija, tiesiog mačiau, kaip keičiasi jos kuriama herojė: naivi, silpna moteriškė virsta į pasitikinčią savimi ir situaciją valdančią furiją. 

Puikiai sukurti ir išvystyti charakteriai: su istorija, detalėmis (negailiu pagyrų scenaristams, jie - tikri genijai). Personažai turi savus, tik jiems būdingus ženklus, pagal kuriuos jie lengvai atpažįstami: akcentas, juokas, eisena, įprotis nubraukti plaukus pakaušio link, veido išraiška ir t.t. Vienas mėgstamiausių mano personažų - gangsteris lenkas Mečislavas Kuzekas, tas jo užmušantis kikenimas - vienas įsimintiniausių serialo akcentų.   

Puiki atmosfera, detaliai atkurtas laikmetis, įspūdingas scenaristų, režisierių, aktorių darbas - filmas papuola į mano serialų TOP trejetuką: kartu su "Mad men" ir "Rome".

Komentarai

  1. Labai daug mano draugų ir pažįstamų išgyrė šį serialą. Laukiu kada turėsiu daugiau laisvo laiko ir galėsiu vienu prisėdimu sužiūrėti visą. Vien jau kostiumai ko verti. Akčioju žiūrėdama trailerius.

    AtsakytiPanaikinti
  2. taip, kostiumai iš tikrųjų įspūdingi. kartais net kadrą susistabdydavau, kad apžiūrėčiau kokią skrybėlę ar apykaklę.

    AtsakytiPanaikinti
  3. nors serialo pavadinti prastu negalėčiau, taip pat negaliu pasakyti, kad patiko. iškart į akis krito virtuali boardwalk išvaizda, tačiau tai atpirko detalūs interjerai, bet vistiek nepalyginsi su atmosfera, kurią sukuria "once upon a time in america". Atrodytų serialo pagrindinis tikslas - atpasakoti Johnson'o gyvenimo etapą, nepateikiant jokio vidinio monologo. šiuo aspektu kur kas vertingesnis pasirodė "goodfellas". Verčiau jau būčiau peržiūrėjęs ankčiau minėtus filmus dar po vieną kartą.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...