Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

"Tylos sodai"

R. Č. nuotr.
Saulė virė. Saulė virė. Mėnuo mirė... (D. Kajokas)

Šiandien buvau poezijos ir muzikos vakare - Birutės Mar kurtuose ir skaitomuose "Tylos soduose". Nepamenu, ar išvis esu buvusi poezijos vakare... Galima sakyti, šiandien buvo nauja patirtis. Nuobodoka, nes moku žiūrėti, bet nemoku klausytis. Tačiau nesiskaito, jog sugaišau laiką. 

Buvo gana įdomu, tik, prašau, Birute, leisk daugiau pasireikšti savo draugams muzikantams, ypač, gitarai. Tikrai eksperimentinis, savitas ir patrauklus poezijos, birbynės ir gitaros derinys. Ramus ir meditatyvinis.  

Skambėjo Strielkūno, Marcinkevičiaus, Kajoko, Radausko, Vaičiūnaitės ir kt. eilės. Poetus žinojau, net vieną kitą eilėraštį atpažinau. Pasak, Birutės Mar ji išsirinkusi jai gražiausius eilėraščius. Jai, bet ne man jie gražiausi. Rinkčiausi kitus. 

Keistas tas jos pasirinkimas, nevisad darnus: nelipo vaikiškos eilės, keista seka, ypač Just. Marcinkevičiaus du "Sapnai": pirmąjį paskaitė "Sapnavau, sapnavau. Kad mėnulyje buvau", o po to iškart - apie mirtį... Keista... 

Tiesa, siurprizas: tarmiškai skaitoma aukštaičių poezija. Rašytojos nepamenu: labai savitos, įdomios eilės ir autentiška tarmė (netiksliai cituoju: "Visą gyvenimą buvau karalienė. Bet karalius niekad negimė."). Net pradėjau klausytis, nors šios eilės buvo antroje renginio dalyje. Jei Birutė Mar sukurtų naują improvizacijų renginį su tarmiškai skaitoma poezija, turbūt net kitą savaitę eičiau pasiklausyti. 

Na, bet dabar kokiems metams poezijos vakarų užteks. Pusantros valandos buvo per daug - pusvalandžio man būtų pakakę. Antroje renginio dalyje jau buvo pradėję trūkti oro, ėmė žiovulys, suvokiau, kad išalkau, apžiūrėjau nevalytus savo batus...

Ir dar klausimas iškilo, kažin kodėl visai nebeskaitau poezijos? Kažkada skaitydavau. Ir rašiau. O kas nerašė?.. O va dabar poezija kažkur užpečky... Kodėl? Neseniai bandžiau Gutausko "In fine" atsiversti - atsiverčiau, užverčiau. Bandžiau "Nemune" naujokų eiles skaityti - ne prie širdies, o dar ir klaidų daug. 

Bet gal reikėtų atkapstyt ką nors? Kokį kažkada mylėtą Radauską ar Meką paskaityt? 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Высоцкий. Спасибо, что живой / Vysockis. Ačiū, kad gyvas (2010)

Daug kalbų, daug piaro, daug įvairių recenzijų ir atsiliepimų, daug paslapčių - praeitų metų pabaigoje pasirodė filmas "Vysockis. Ačiū, kad gyvas". Rusijoje jis muša lankomumo rekordus. Filmas pastatytas apie Sovietų Sąjungos legendą - aktorių, dainininką Vladimirą Vysockį. Man jis - jokia legenda, bet filmas neprastas.