Tracy Chevalier "Mergina su perlo auskaru", arba Vieną kartą XVII amžiaus Olandijoje

Senokai buvau bibliotekoje, bet vieną vakarą ėjau į koncertą, dar buvo likę laiko, tad užsukau į biblioteką, ir į rankas papuolė Tracy Chevalier "Mergina su perlo auskaru". Pradėjau skaityti dar prieš koncertą, o paskui vakare pasiėmiau prieš miegą paskaityt - na, porą puslapių... Taip visą ir perskaičiau beveik iki keturių ryto.

Nuostabi, įtraukianti knyga. Skaitai ir nesinori padėti į šalį. 

Tai istorija apie Olandijos miestą Delftą, apie dailininką Janą Vermerį, apie jo paveikslus, ypač tą vieną - ypatingąjį - "Merginą su perlo auskaru". Šis paveikslas man patrauklesnis už Leonardo da Vinčio "Moną Lizą". Ir paslapčių jis turi bemaž tiek pat: kas toji mergina? Ir ką ji slepia? Kodėl rudais tarnaitės rūbais apsirengusi mergina segi perlo auksarus? Ir kodėl olandė dėvi ne tradicinį kyką, o keistai surištą galvos apdangalą? Į ką ji žiūri aistringai praverta burna?

T. Chevalier apipynė šį paveikslą šalutinėmis istorijomis: miesto ir jo gyventojų, tarnaitės Grėtės, jos šeimos, dailininko Vermerio namų... 

Tai ne tik vieno paveikslo istorija. Iš užuominų, aprašymų, nuotrupų, rodos, kartais nereikšmingų sakinių lipdomas pilnas to laikmečio Olandijos vaizdas, atskleidžiami to meto papročiai, taisyklės, ryškiai vaizduojamas miesto gyvenimas: dirbtuvės, turgaus aikštės, bažnyčios...

R. Č. nuotr.

Perėjusi tiltą, kertantį kanalą, patekau į atvirą Turgaus aikštės erdvę, netgi paprastą dieną pilną žmonių. Jie skubėjo įvairiausiais reikalais - nusipirkti mėsos į prekyvietę, duonos pas kepėją, nešėsi statines pasverti į svėryklą. Šen ir ten su tėvų pavedimais bėgo vaikai, mokiniai skubinosi pas meistrus, o kambarinės - pas savo šeimininkus. Dardėjo per akmenis arklių traukiami vežimai. Man iš dešinės stūksojo miesto rotušė paauksuotu fasadu ir balto marmuro plokštėmis, einančiomis žemyn nuo atraminių akmenų virš langų. Kairėje matėsi Naujoji bažnyčia, kurioje prieš šešerius metus aš buvau pakrikštyta. Jos aukštas siauras bokštas man priminė akmeninį paukščių narvelį. Kartą tėvas mus buvo užsivedęs į to bokšto viršūnę. Niekada nepamiršiu mums po kojomis atsivėrusio Delfto vaizdo su siaurais plytų namukais ir miesto vartais, sykiu ir mažyčiais, ir didingais. 

Ir, tiesą pasakius, čia svarbiausias ne paveikslas, o Grėtės istorija. Jei ji būtų gimusi šiais laikais, būtų fotografijos ar dailės studentė, o tais laikais - tik keista mergina su nulemtu tarnaitės ir būsimos kažkieno žmonos, o gal meilužės likimu, gyvenanti taisyklių suvaržytoje, protestantiškoje XVII amžiaus Olandijoje. 

Patiko rašytojos sugebėjimas nupiešti pilną vaizdą, aprašyti smulkmenas ir detales, neįkyriai, lyg tarp kitko, mokėjimas išvystyti intrigą, motyvų pakartojimas, kurie suriša kelias istorijas į vieną nuostabią, ryškią knygą.

Pagal knygą pastatytas puikus filmas, kurį mačiau prieš keletą metų. Mačiau senokai, pamenu, kad labai patiko, nors dabar, skaitant knygą, viskas rodėsi sklandžiau - filmo kūrėjai išmetė kelias šalutines istorijas, kurios istoriją darė aiškesnę.

Knyga mane velniškai įtraukė ir patiko. Ar yra trūkumų? Tikriausiai... Bet nebuvo kada jų ieškoti. Ir nenoriu atrasti. 

Mano įvertinimas: 5/5 

Leidykla: "Jotema"

Leidimo metai: 2005
Originalo metai: 1999

Originalo pavadinimas: "Girl With A Pearl Earring"

Puslapių: 224

Knyga: iš bibliotekos

Kainavo: 0 Lt