Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Anchee Min "Tapti ponia Mao", arba Baltųjų kaulų demonė

Anchee Min knyga "Tapti ponia Mao" atskleidė protu nesuvokiamos komunistinės Kinijos pasaulį: su uniformomis, griežtomis taisyklėmis, draudimais ir žiaurumais. Dviprasmiškos mintys lydi po skaitymo: ir patiko, ir nelabai.

Rašytoja atliko didžiulį darbą: chronologine tvarka atkūrė Kinijos komunistų partijos lyderio Mao Dzeduno žmonos gyvenimą. Ir nutapė ryškų, aštrų portretą.

Beširdė? Žiauri? Grobuoniška? Taip. Tačiau tuo pačiu metu: drąsi, nepasiduodanti, bebaimė, ryžtinga. Tikra imperatorienė. Verta Mao vardo. Jie - lygiaverčiai partneriai.

Puikus ir išsamus ponios Mao paveikslas - kinės mergaitės gyvenimo kelias, prasidedantis ne itin jaukiuose, smurtaujančio ir girtuokliaujančio tėvo namuose. Graži, užsispyrusi, opera ir aktoryste besidominti mergina, susižavėjusi Mao Dzedunu, virsta "baltųjų kaulų demone", žudančia jai neįtikusius pavaldinius ir žiaurumu varginančia šalį. 


R. Č. nuotr. 
Dusdama nuo dūmų Lang Ping žiūrėjo, kaip dega ir pelenais virsta paskutiniai dokumentai. Mao nusivilko švarką, apgaubė jos pečius, palydėjo į savo automobilį, o tuo tarpu Mažasis Drakonas ir sargybiniai griovė olą - nutraukė užuolaidas, sulaužė baldus, sudaužė vandens ąsočius. Nieko tau, Čiank Kaišekai, nepaliksime! Ničnieko! 
Sėdėdama šalia mylimojo mergina pagalvojo, kad jos gyvenimas - tarsi opera. Priešais jos akis plaukė vaizdai. Įsivaizduojamoje scenoje Mao tapo to meto Šango karaliumi, o ji - jo mylimąja, Ledi Judzi. Lan Ping regėjo save, sekančią paskui karalių. Nuo pat vaikystės jos svajonė buvo suvaidinti Ledi Judzi. Ji taip mėgo operą "Sudie, mano sugulove". Mergaitei taip patiko scena, kai Judzi, apsirengusi nuostabią šilko suknelę, užsidėjusi perlais puoštą skrybėlę, įrodydama savo meilę karaliui jam matant nusiduria. 
Ponios Mao sumanytas perversmas dailiu vardu - kultūrinė revoliucija - iš esmės buvo senųjų tradicijų laužymas, inteligentų žudymas ir liaudies nardinimas į neišsimokslinimą ir tamsumą. 

Nors siužetas tikrai įdomus, ypač besidomintiems istorija ir politika, tačiau kartais knyga buvo sausoka, nuobodi, antroje knygos dalyje politinės peripetijos pradėjo varginti. 

Ne itin patiko ir dėstymo būdas su dviem pasakotojomis: įvykius pasakoja ir rašytoja, ir neva pati ponia Mao. Vieną pastraipą pasakoja rašytoja, žvelgdama į įvykius iš šono, kitą - keičiasi pasakotoja ir viskas dėstoma pirmuoju asmeniu. Man tai trukdė pasinerti į tekstą. Taip pat kartais koją kišo ir į tekstą įpinti ir man nesuprantami rytietiški simboliai: "be tavęs aš tik valgomosios lazdelės". Ką po galais tai reiškia? 

Žodžiu, tai nebuvo lengvas pasiskaitymas: tiek tema, tiek stilius vertė skaityti įdėmiau ir lėčiau, nei paprastai aš skaitau.

Būtina sąlyga skaitantiems šią knygą - žinoti, kas yra Mao Dzedunas. Kam istorija ir Rytai neįdomūs, tam vargu ar ši knyga patiks.

 Mano vertinimas: 4-/5 

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2009
Puslapių: 335
Originalo metai: 2001
Originalo pavadinimas: "Becoming Madame Mao"
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: 10 Lt 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

V. E. Schwab "A Darker Shade of Magic", arba Sluoksniuotas magiškas Londonas

Po "Hario Poterio" man norėjosi dar magijos. Todėl ėmiausi jau senokai Booktube šmėkščiojančio V. E. Schwab fantazy romano "A Darker Shade Of Magic"/"Tamsesnysis magijos atspalvis". Ir jis, pasirodo, tikrai tikrai puikus.

George Orwell "Lapok, aspidistra", arba Ko vertos menininko kančios?

Po truputį atrandu kitokį George Orwellą. Ilgą laiką jis buvo dar mokykloje skaityto "Gyvulių ūkio" autorius, ir viskas... "Gyvulių ūkis" taip pat puiki knyga, bet pernai atradau Orwellą iš naujo - su autobiografine knyga  "Dienos Paryžiuje ir Londone" . Ir štai neseniai knygyne užmačiau šį naują, pernai išleistą romaną "Lapok, aspidistra". Apžiūrėjau ir padėjau, bet po to nesusilaikiau ir parsisiunčiau internetu.