Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Kai ėmiau šią knygą iš bibliotekos, mane patraukė siužetas: klonų sielos paieškos. Turėjo būti įdomu. Bet nebuvo.

Ką jaučia vaikai, sukurti organų donorystei? Ogi nieko jie nejaučia, tik pasakoja apie mokyklą: vaikiškas ir paaugliškas problemas. Mokykla - tipiška britiška su nedideliais keistumais.
Piteris tik gūžtelėjo pečiais ir atsakė: 
- Mes tik svarstėme, kaip jaustumės, jeigu būtume aktoriai. Koks tada būtų mūsų gyvenimas. 
- Taigi, - linktelėjo galva panelė Liusė. - Ir tu sakei Gordonui, jog labai norėtum vykti į Ameriką pabandyti. 
Piteris Dž. vėl gūžtelėjo pečiais ir tyliai sumurmėjo: 
- Taip, panele Liuse. 
Bet panelės Liusės žvilgsnis jau vėl buvo nukreiptas į mus visus. Ir ji prabilo: 
- Suprantu, kad nieko blogo nenorėjote. Bet pastaruoju metu pernelyg dažnai pasigirsta panašūs pokalbiai. Nuolat girdžiu jus apie tai kalbantis, mokytojai žiūri pro pirštus, tačiau tai, kas čia vyksta, neatleistina. <...> Suprantate, didžiausia bėda, kad tai, kas jums sakoma, sakoma puse lūpų. Jums sakoma tiesa, bet taip, kad iki galo jos nesuprastumėte. Ir, drįsčiau teigti, kai kam tokia padėtis labai patinka. Bet man atrodo nenormali. Jei norite gyventi kaip normalūs žmonės, turite sužinoti visą tiesą ir gerai įsikalti ją sau į galvas. Nė vienas iš jūsų nevažiuos į jokią Ameriką, nė vienas iš jūsų netaps kino žvaigžde. Niekas iš jūsų nedirbs prekybos centre, kaip anądien girdėjau kažkurį planuojant. Jūsų gyvenimo kelias nulemtas iš anksto. Kai užaugsite, dar nespėję nei subręsti, nei sulaukti vidutinio amžiaus, - tapsite organų donorais. Štai kam jūs visi atėjote į pasaulį. 
Daug pliurpimo ir santykių aiškinimosi: "Atsimeni tu sakei taip", "Ne, aš taip nesakiau". Ir dvi merginos susipyksta dešimtmečiui... Dar pora vaikinų. Mokykliniai žaidimai. Mechaniškas seksas. Dar ir meilės istorija. Bet labai jau blanki.

Bendrai paėmus, patraukė tik kokie paskutiniai 80 puslapių. Bet prieš tai dar 300 reikėjo perskaityti...

Yra ir filmas:


Bet nežinau ar žiūrėsiu.

  Mano vertinimas: 2/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2006
Puslapių: 382
Originalo metai: 2005
Originalo pavadinimas: "Never Let Me Go"
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

  1. Sunkoka knyga, verčianti susimąstyti apie donorystę. Nepaliko labai didelio įspūdžio, tačiau pamąstyti yra apie ką, kai ją skaitai. Filmas sunkus, jei taip galima sakyti, bet rekomenduočiau pažiūrėti:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tu esi kvaila jei taip rašai apie šią istoriją. Nežinau kaip lietuviškas vertimas, bet knyga originalia kalba bei filmas yra nuostabūs. Tu tikrai nesugebėjai pažvelgt tokiu kampu kokio reikėtų kad gėrėtis šia istorija.

    AtsakytiPanaikinti
  3. "Neleisk man išeiti" visai nepatiko, pradejau ir nebaigiau, bet "Dienu likuciai" - puiki knyga ir puikus filmas.

    AtsakytiPanaikinti
  4. "Dienos likučiai" - labai patiko, knyga kaip geras vynas, to pat laukiau ir iš "Neleisk man išeiti".Bet antroji nuvylė.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Žiauriai patikusi knyga. Gal ne visi suprato

    AtsakytiPanaikinti
  6. Viena iš įsimintiniausių knygų perskaitytų per pastaruosius tris metus. Sunki, depresiška. Atrodo, joje nieko nėra, ribota veikla, ribota aplinka, riboti dialogai. Bet sukrečia tuos, kurie ją suprato.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Taip, įstringanti knyga. Seniai skaičiau, bet dažnai prisimenu tą knygą, joje sukurtą atmosferą ir lyg nieko nesakant, pasakojant paprasčiausias kasdienybes, atskleidžiami esminiai būties aspektai.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Taip, įstringanti knyga. Seniai skaičiau, bet dažnai prisimenu tą knygą, joje sukurtą atmosferą ir lyg nieko nesakant, pasakojant paprasčiausias kasdienybes, atskleidžiami esminiai būties aspektai.

    AtsakytiPanaikinti
  9. tik ką baigiau skaityti abi knygas. Abi gilios ,įsimintinos, atsiduri visiškai nepažįstamame gyvenime, kuris sukrečia, verčia susimąstyti apie mus supantį pasaulį, kuriame mes dažnai vaikštome abejingais veidais.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...