Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Robert M. Pirsig "Dzenas ir motociklo priežiūros menas", arba Motociklas ir filosofija

Ši Roberto M. Pirsigo knyga keistu pavadinimu, "Dzenas ir motociklo priežiūros menas", visai ne apie budizmą, ne apie religiją ir visai ne apie motociklus. Na, tik šiek tiek. Tai filosofinis romanas, pasirodęs 8 dešimtmetyje ir iškart papuolęs į skaitomiausių knygų sąrašus.

Dzenas - meditacija, nušvitimas, išsilaisvinimas. Štai tokią būseną, pasak autoriaus, galima pasiekti keliaujant motociklu. Pats autorius aprašo savo kelionę motociklu su paaugliu sūnumi. Ši kelionė tęsiasi ne tik per Ameriką, bet ir per autoriaus gyvenimą. Kitaip sakant, kelionė į save. Ir į filosofijos gilumas.


Asmen. archyvo nuotr.
Atostogaudamas motociklo balne matai tuos dalykus tokiomis akimis, kokiomis niekados į pasaulį nepasižiūrėtum. Mašinoje tu visuomet esi atskirtas, ir, būdamas prie to įpratęs, nesuvoki, kad visa, ką matai per automobilio langą, yra ne kas kita, kaip dar viena TV laida. Esi pasyvus stebėtojas, ir viskas praslenka pro tave įrėminta nuobodulio rėmuose.
Lekiant motociklu rėmai išnyksta. Atsiranda absoliutus ryšys su viskuo. Esi tame paveiksle, o ne vien tik į jį žiūri, ir tas buvimo pojūtis pribloškia. Kai už kelių sprindžių nuo kulnų tau ošia betonas - tai bent puikumėlis - tas pats daiktas, ant kurio stotumeisi padais, jis čia pat, tiek išblukęs, kad nė negali įžiūrėti, tačiau bet kada galėtum nuleisti koją ir jį paliesti, o visa tai, visas vyksmas, yra košte košiamas visų tavo pojūčių.
Važiavimas motociklu visiškai išvalo smegenis - lyg kokia meditacija. Pailsi neįtikėtinai (na, jei neskaitysim nutirpusio užpakalio ir vibracijos nupurtytų rankų ir kojų), neįtikėtinai išsiskaidrina mintys, išsipurto viskas, kas buvo galvoje, prieš užlipant ant motociklo.  Todėl puikiai suprantu, kodėl autorius, buvęs retorikos profesorius, mėgo motociklus ir kodėl kelionės jais įtraukė jį į filosofinius apmąstymus.

Vienos jo mintys aiškios ir labai lengvai suprantamos, kitas reikia perskaityti įdėmiai ir pamąstyti, trečios, prisipažinsiu, buvo per daug filosofiškos ir sukėlė tik dūzgesį galvoje. Bet, bendrai paėmus, originali, puiki knyga su daug gerų minčių. Ši knyga tampa aiški ir sava dėl to, kad filosofija nukelta į paprastą lygmenį - ji suasmeninta, susieta su autoriaus gyvenimu, ji ne "aukštoji materija", o paprasto žmogaus su savomis bėdomis ir ligomis gyvenimo dalis.

Knyga nelengva, neplona. Pasiklydau apie 400-ąjį puslapį - aplankė žemiškesnės mintys, todėl vėl į filosofiją buvo sunku pasinerti.

Šiaip ar taip, rekomenduoju paskaityti nebijantiems nelengvų skaitinių. Siūlau vietoj taip garbinamo, bet nuobodaus J. Gaarderio "Sofijos pasaulio".

 Mano vertinimas: 5/5 

Leidykla: "Trigrama"
Leidimo metai: 2006
Puslapių: 512
Originalo metai: 1974
Originalo pavadinimas: "Zen and the Art of Motorcycle Maintenance"
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...