Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Tea Obreht "Tigro žmona", arba Kaip tigras bėgo nuo karo

Šiąnakt skaičiau iki trijų - buvo gaila padėti į šoną knygą ir užmigti nesužinojus, kaip viskas baigėsi Tea Obreht knygoje "Tigro žmona". Šiandien pavargusi velku koją už kojos, bet dėl šios knygos buvo verta neišsimiegoti.

Romanas "Tigro žmona" pernai sublizgėjo vos pasirodęs. Jaunutės, vos dvidešimtkelerių metų rašytojos romanas iškart buvo pastebėtas skaitytojų ir kritikų ir pernai gavo "Orange Prize of Fiction".

Knyga pelnė magiškojo realizmo etiketę. Bet tas magiškas realizmas man pasirodė toks realus, kad tos kelios magiškos istorijos išnyra tekste labai natūraliai ir tikroviškai. Tai realybė, paskaninta legendomis, kylančiomis iš prietarų ir nežinojimo.

R. Č. nuotr.
Sužinojau, kad pirmą kartą tigras ant Galinos kalvagūbrio aukščiau kaimo buvo pastebėtas per pūgą gruodžio pabaigoje. Bet nežinia, kiek laiko žvėries slapstytasi po išvartomis iki tos dienos, kai kerdžius Vladiša klaidžiojo po kalną, ieškodamas per patį pustymą dingusio veršelio. Geltonakį, ryškų tarsi raudonas mėnulis tigrą su nasruose tabaluojančiu nebegyvu veršiuku jis užėjo tankiame jaunuolyne. Tigrą! Ką tai galėjo reikšti tokiam žmogui kaip Vladiša? Aš tokį žvėrį žinojau visada, nes senelis kiekvieną mielą savaitę vesdavosi mane į tvirtovę ir rodydavo - štai tigras; nes tas žodis - tigras - būdavo užrašytas lentelėse iškamšų pilname muziejuje, kur kartais jaukiai praleisdavome popietes; nes būtent išpaišytas tigras sėlino sudėtingame kiniškame ornamente ant mano senelės sąnarių tepalo dėžutės dangtelio. Man tigras reiškė Indiją ir geltonas, tingias popietes; sambarą mangrovėse - persikreipusį, išsprogusiomis akimis, sutriuškintu sprandu - ir Kiplingo džiunglių lianas, svyrančias paženklinti žudikui nugarą. Tačiau ką tigras anais laikais galėjo reikšti mano senelio kaimo žmonėms? Meška, vilkas - suprantama. Bet kad tigras... Štai iš kur radosi baimė.
Stebuklų knygoje ne tiek ir daug, daug daugiau žiaurokos realybės. Tai visai ne pasaka apie tigrą įsimylėjusią merginą, o atšiauri neįvardintos šalies istorija tarp dviejų karų: antrojo pasaulinio karo ir 10 dešimtmetyje  per Balkanų šalis praūžusio karinio konflikto. Apie įsisenėjusius konfliktus tarp krikščionių ir musulmonų, apie gyvenimą karo metu, apie tai, kaip karas keičia šalių sienas, geografiją bei žmonių likimus, apie kalnuose pasislėpusius uždarus kaimelius, apie prietarus ir tamsuoliškumą.

Jaučiama begalinė rašytojos meilė savo seneliui - pagrindiniam knygos personažui, taip pat pagarba savo šaliai. T. Obreht pasakoja savo šeimos istoriją, perpindama legendomis bei gimtinės istorija ir Balkanų egzotika.

Ir tie perpynimai pagimdė nuostabią knygą, dėl kurios vertą kokią naktį ir neužmigti.

 Mano vertinimas: 5/5 

Leidykla: "Baltos lankos"
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 367
Originalo metai: 2011
Originalo pavadinimas: "The Tiger's Wife"
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

  1. Džiaugiuosi radusi tavo blog'ą, nes jau iš skausmo plyšo galva beieškant įdomių knygų.:)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Jurga Vilpišauskaitė "Du miestai ir sala", arba Tas nuostabus ir keistas pasaulis

Jurga Vilpišauskaitė "Du miestai ir sala. Trumpos istorijos iš Madrido, Niujorko ir Balio" - savito žanro kelionių ir potyrių esė. Neįsivaizduoju, prie kokio žanro šią knygą priskirti ir kokiose lentynose ją rasite knygynuose.

Daniel Keyes "Gėlės Aldžernonui", arba Įkalintas savame kūne

Nors Danielio Keyeso knyga "Gėlės Aldžernonui" kadaise pelnė Nebulos premiją kaip geriausias fantastinis romanas, tačiau šis titulas gąsdinti neturėtų. Fantastikos jame nedaug, tiesiog tai puiki knyga apie žmogaus galimybes ir žmoniškumą.

Rokas Flick "Šiaurės Sachara", arba Prūsijos karalystės žlugimas

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...