2012 m. gruodžio 17 d., pirmadienis

Xavier Herbert "Kaprikornija", arba Australų nuodėmės

Tiesą pasakius, tikėjausi daugiau iš Xaviero Herberto romano "Kaprikornija". "Įkvėpęs epinį filmą "Australija", "vienas Australijos visų laikų bestselerių", "Australų literatūros perlas" - taip ir panašiai reklamuojama ši knyga. Tačiau iš esmės tai tėra šaudo-gaudo tipo istorija su beveik necivilizuotos Australijos bei aborigenų prieskoniu.

Tikėjausi kažkokio pakylėto epo apie Australiją. Labai sunkiai įsivažiavau, bet kai pagaliau suvokiau, ką skaitau, palengvėjo. Kai supratau, kad čia nerasiu ypatingų minties ir žodžio viražų, kad skaitau ne modernų tekstą, o eilinį nuotykinį romaną, jį būtent taip ir pradėjau skaityti ir laukiau, kaip susiklostys įvykiai.

O įvykiai klostosi XX a. pradžios Australijos šiaurėje. Niūrus, menkai apgyvendintas kraštas, merdintis verslas, baltųjų ir aborigenų santykiai, rasizmas, vargingas gyvenimas. Baltieji niekina aborigenus, šie elgiasi taip, kaip iš jų tikimasi. Juodoji moteris baltojo lovoje - įprastas, nors ir garsiai neaptariamas dalykas. Tabu - apie tai kalbėti, o ne tai daryti. Tad užgimsta trečioji rasė: metisai, baltųjų vyrų ir juodųjų moterų sūnūs ir dukterys. Beje, knygos autorius, X. Herbertas, ir pats buvo metisas. Štai apie vieno tokio metiso Nonimo (angl. No name, liet. Bevardis) arba Normano gyvenimą ir skaitome jo knygoje. Ir apie jo tėvo, dėdės, kaimynų ir kitų Kaprikornijos gyventojų, bandančių užkariauti šiaurines prerijas.


Asmen. archyvo nuotr.
Žvaigždės, anksčiau Normanui atrodžiusios įprastos kaip gatvės žibintai, dabar pradėjus ieškoti jų draugijos pasirodė esančios keistos, visiškai neatpažįstamos, tolimos, begalinės, išsidėsčiusios bauginančiais paslaptingais piešiniais. Kviluko riksmas - Kvi-luk! Kvi-luk! Kvi-luk!, kurį grįžęs į Kaprikorniją girdėdavo kiekvieną vakarą, bet vargiai kreipė dėmesį, dabar aidėjo kaip klaidžiojančių mirties demonų rauda. Jaunuolis vis krovė laužą, vis vertė žabus, kad liepsnos švytėtų ir traškėtų, galvojo, kad žvelgdamas į ugnį atsikratys protą stingdančių dilginančių baimių. Bet kuo aukščiau šoko liepsna, tuo didesnis augo tamsus paties Normano šešėlis. Net neatsigręžęs juto jį, grėsmingai stūksantį už nugaros. Jis vos susilaikė neieškojęs palengvėjimo auksaspalvio vabalo čirpime. Tada pirmą kartą suvokė savo aborigenišką paveldą.
Kartais būdavo nuobodu: leidžiamasi į aprašymus, veikėjų išvardinimą, kurių šiame romane tikrai daug. Kartais pasidarydavo įdomiau: dažniausiai iškilus naujam įvykiui, naujam apiplėšimui ar nužudymui. Parašytas šis romanas neblogai, tiesa, vyriškai: sausai, paprastai, nesileidžiant nei į romantiką, nei į išvedžiojimus, nei į moralinių dilemų paieškas.

Buvo taip ir taip, - pasakoma, o išvadas reikia pasidaryti pačiam skaitytojui. Ir tai daugiau ne romanas, o sakmė, pasakojimas, lyg pasakotų koks tą dvidešimtojo amžiaus pradžios Australiją matęs diedukas. Ir šiame pasakojime yra savotiško žavesio.

Šiaip ar taip, Australija yra savitas kraštas su įdomia istorija. Kaip amerikiečiai atiduoda duoklę indėnamas, taip ir australiečiai turi savų nuodėmių ir pradeda atiduoti savąją duoklę aborigenams. Pvz., iki pat 1970-ųjų metų Australijos valdžios nurodymu iš aborigenų šeimų prievarta buvo atimami vaikai ir auklėjami specialiuose internatuose.

Yra puiki senosios "Horizontų" serijos Douglas Lockwood (Daglaso Lokvudo) knyga "Aš - aborigenas". Šis dokumentinis pasakojimas sugebėjo atskleisti aborigenų prigimtį ir likimą daug geriau nei X. Herberto romanas. Bent jau man padarė didesnį įspūdį nei "Kaprikornija". Dar besidomintiems šia šalimi siūlau pasižiūrėti filmą "Triušių tvora" ir, žinoma, "Australiją", kurios kūrėjus ir įkvėpė būtent X. Herberto knyga.

Mano vertinimas: 4/5 

Leidykla: "Obuolys"
Leidimo metai: 2009
Puslapių: 575
Originalo metai: 1938
Originalo pavadinimas: "Capricornia"
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: apie 5 Lt

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą