Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jostein Gaarder "Maja", arba Ir painiausio romano titulą gauna...

Paleontologija ir filosofija - patikėkit, Josteino Gaarderio "Maja" tikrai nėra pati įdomiausia pasaulyje knyga. Tai viena iš tų superintelektualių knygų, kai galvoji: arba rašytojas iš tavęs tyčiojasi, arba laiko tave labai protingu. Visai, visai ne mano knyga...

Visas tekstas labai moksliškas: pokalbiai apie visatos sukūrimą, gyvybės atsiradimą, gyvenimo prasmės klausimus. Fidžio saloje susirinkę atostogautojai diskutuoja apie visatos sukūrimą... Realiame gyvenime turbūt nelabai tikėtina, o šiame romane įmanoma. O dar porelė, tarpusavyje kalbanti tarsi citatomis iš filosofijos vadovėlio. Ir dar - pasiskaninimui - pokalbiai su driežu.

Skaityti keliolikos puslapių ilgio dialogus su driežu buvo ne mano kantrybei...

Pavadinimas idealiai atspindi knygos esmę: maja - pasaulio iliuzija. Čia niekas neaišku: kas tikra, kas ne, kur legenda, o kur faktai.

Labai paini ir keista knyga. Daug veikėjų: rodos, pagrindinis - paleontologas Frankas. 


R. Č. nuotr.
Esu girdėjęs apie gydytojus, kuriuos apima hipochondrija, apie uolų laipiotojus, staiga apimtus aukščio baimės, apie kunigus, praradusius kūdikišką tikėjimą. Ir mane ištiko ta pati nelaimė: paleontologas, išsigandęs skeleto kaulų. Zoologas, kuriam sunku susitaikyti su tuo, kad esi gyvūnas. Evoliucijos biologas, nenorįs pripažinti, kad jo laikas šioje žemėje ribotas. Pusę savo gyvenimo studijavau stuburinių gyvūnų kaulus, su nepasotinamu smalsumu tyrinėjau nugaišusių gyvūnų liekanas, ir štai kaip tik mane apėmė begalinė panika, jog ir iš manęs vieną dieną liks tik gniutulėlis tos medžiagos, kuria visą laiką žavėjausi.Visiškas fiasko.
Knygoje didelį vaidmenį atlieka jo žmona Vera. Yra dar viena pora, neatsiejama knygos dalis, - Ana ir Chosė. Galų gale šmėkščioja dar vienas veikėjas: rašytojas Džonas. Istorija pasakojama tai iš vieno veikėjo lūpų - Franko, tai iš kito - Džono.

Tekstas negyvas: daug teorijų, išvedžiojimų, kalbų, apmąstymų. Niekaip neatsikračiau pojūčio, kad pridususioje auditorijoje kalba barzdotas, migdantis profesorius nutrintu švarku. Nesu filosofijos gerbėja - esu iš tų praktiškųjų, realistiškųjų, tvirčiau stovinčių ant žemės.

Daug kas šioje knygoje skamba netikroviškai. Ne itin limpa ir dvi romano dalys: filosofiškoji-paleontologiškoji bei meninė - apie Gojos paveikslą "Nuoga macha". Sąsajų yra, bet sulipdyta dirbtinokai. Ir toji meninė dalis apie Gojos paveikslą siaubingai paini ir keista, bei linkstanti į fantasy žanrą. Šios knygos veiksmas apskritai varganas, čia svarbiau - pokalbiai, mintys - forma, į kurią įlipdytas šis romanas.

Vis dėlto romane yra ir gražių, prasmingų minčių. Ir nemažai, bet kantrybės perskaityti šiam romanui taip pat man reikėjo velniškai daug. Siūlau skaityti prijaučiantiems filosofijai. Taip pat gal kokiam užkietėjusiam ekologui, gamtos mylėtojui ir pan., nes yra nemažai minčių apie žemę ir jos gyvybę.

 Mano vertinimas: 3/5 

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2002
Originalo metai: 1999
Originalo pavadinimas: "Maya"
Puslapių: 319
Knyga: iš knygyno
Kainavo: 10 Lt

Komentarai

  1. Labai įdomu skaityti būtent šios knygos apžvalgą. Vis pavartydavau ją rankose, ir vis nepradėdavau, kai tuo tarpu kitos Jostein Gaarder knygos man paliko didelį ir labai gerą įspūdį. Tad gal galėtum palyginti su kitomis? "Kortų paslaptimi", "Cirko direktoriaus dukterimi" ar "Sofijos pasaulio" grožine dalimi? Ar ji dar keistesnė/fantastiškesnė ir už šias? :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Galiu palyginti tik su "Sofijos pasauliu", nes kitos dvi dar tik laukia savo eilės. Į "Sofijos pasaulį" tikrai panašu: ir dėl savo filosofinio krūvio, ir dėl paslaptingumo auros, ir tos nerealios realybės. Jei "Sofijos pasaulis" tikrai labai patiko, tai ir ši knyga turėtų patikti.

      Panaikinti
    2. Supratau, ačiū už palyginimą :) Reiks paieškot laiko ir šiai knygai.

      Panaikinti
  2. o man labai patiko "Sofijos pasaulis", o šita knyga jau kokius penkerius metus gulinėja lentynose ir niekaip neprisiverčiu jos pabaigti. neužkabina, sunkiai skaitosi, nelabai įdomu... kartais galvodavau gal netinkamu laiku paėmiau, gal nesusikaupiu, gal nesuaugus aš dar jai, bet šiandien supratau, kad gal tiesiog čia tokia knyga :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Jostein Gaarder "Maja" yra puiki knyga.... Tiesiog puiki. Bet, žinoma, reikia jai subręsti. Ir apskritai reikia gimti tokiam, kuris suvokia daugiau, nei norima pasakyti, mato giliau... Reikia pačiam sukurti tai, ko plika akimi čia nepamatysi. Tiesiog...net ir paaiškinti sunku. Aš imu skaityti, ir mane iškart apima toks nepaprastas magijos jausmas... Primena mano mylimus magiškojo realizmo autorius. Labai gera... Pirmą kartą skaičiau šią knygą prieš 20 metų, buvau dar labai jauna mergina. Jau tada mane taip paveikė, įkvėpė, kad net eilėraštį sukūriau.. apie beką, apie laisvę... Gyvenimas yra labai įdomus ir ypatingas, todėl ir tokią knygą smagu, įdomu skaityti. O kas raši, kad knygos tekstas neguvas - gerbiamieji, užuojauta.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...