Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Robert James Waller "Madisono apygardos tiltai", arba Išblėsusi magija

Kažkada mačiau filmą "Madisono apygardos tiltai" pagal to paties pavadinimo Roberto Jameso Waller'io romaną. Sužavėjo, sukrėtė, pravirkdė. Tad knygą laikiau lentynoje ilgai ir laukiau ypatingos dienos. Tikėjausi stebuklo, bet deja, deja... Magija kažkur dingo.

Tai istorija apie meilę, atėjusią pas du žmones netikėtu laiku ir netikėtoje vietoje. Apie pagyvenusius žmones, pas kuriuos tokia aistra ir meilė pagal visuotines normas nebeturėtų ateiti. Savaitė, per kurią susijaukia jų sielos.

R. Č. nuotr.
- Robertas Kinkeidas, rašytojas ir fotografas, - prisistatė jis. Kortelėje taip pat buvo išspausdintas adresas ir telefono numeris. - Esu čia pagal "National Geographic" užsakymą, - paaiškino. - Jūs žinote tą žurnalą?
- Taip, - linktelėjo Frančeska. Ir pagalvojo: "Kas gi jo nežino?"
- Ten rengiama medžiaga apie dengtus tiltus, ir, regis, Ajovos Madisono apygardoje esama jų įdomių. Šešis iš jų suradau, bet, spėju, yra dar bent vienas ir turėtų būti kažkur šia kryptimi.
- Jis vadinamas Rouzmeno tiltu, - per vėjo, padangų ir variklio gausmą pasakė Frančeska, ir balsas jai pačiai nuskambėjo keistai, lyg būtų kieno nors kitos - paauglės iš Neapolio, pasilenkusios per langą ir žvelgiančios miesto gatvėmis tolyn į traukinius ar uostą už jų, svajojančios apie tolimus mylimuosius, kurie dar turės ateiti. Kalbėdama stebėjo įsitempiant jo dilbio raumenis, kai perjunginėjo pavaras.
Bet jei filme tai buvo magiška istorija, čia, knygoje, tai - tik istorija. Ir nors ji turi šiokio tokio žavesio, bet sukrėtimo nebepatyriau.

Pirmiausia turbūt todėl, kad istorija buvo žinoma iš filmo. Kita vertus, filme buvo ypatinga aura ir atmosfera, o knyga, deja, daugiau buitinė. Koją kiša ir šiaip sau vertimas.

Labiausiai nepatiko rašytojo-pasakotojo įsikišimas. Nuo pat pradžių jis pasakoja apie tai, jog čia tikra istorija, kaip jis ją sužinojo ir kas tokie tie pagrindiniai veikėjai. Bet pagalvojau: jei nebūčiau mačiusi filmo ir nebūčiau žinojusi visos istorijos, man šis pasakojimas būtų tik sukėlęs painiavą. Papasakota istorija ir mažytis prierašas "Paremta tikrais faktais" man būtų trinktelėjęs į smegenis daugiau labiau, nei tas smulkmeniškas kapstymasis.

Na, o visa kita - labai vidutiniška. Charakteriai, rodos, atskleisti. Veikėjų priešistorė atskleista, kas vyko po to irgi, rodos, išpasakota. Ta savaitė, per kurią susitinka ir įsimyli tie du veikėjai ir, rodos, atskleista neblogai. Bet viskas kažkaip vangiai ir per trumpai palyginus su filmu:



Knyga... Na, per daug tikėjausi ir negavau to, ką maniau gausianti.

 Mano vertinimas: 3/5 

Leidykla: "Jotema"
Leidimo metai: 2010
Originalo metai: 1992
Originalo pavadinimas: "The Bridges of Madison County"
Puslapių: 176
Knygą: išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Daniel Keyes "Gėlės Aldžernonui", arba Įkalintas savame kūne

Nors Danielio Keyeso knyga "Gėlės Aldžernonui" kadaise pelnė Nebulos premiją kaip geriausias fantastinis romanas, tačiau šis titulas gąsdinti neturėtų. Fantastikos jame nedaug, tiesiog tai puiki knyga apie žmogaus galimybes ir žmoniškumą.

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės", arba Emocijų štilis

Net idealiausiuose santykiuose ateina nusivylimo akimirkos, kai pradedi pastebėti kito žmogaus ydas. Štai ir mano romanas su Harukiu Murakamiu priėjo šią ribą.

Rokas Flick "Šiaurės Sachara", arba Prūsijos karalystės žlugimas

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...