Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jessica Gregson "Angelų kūrėjos", arba Laisvė su mirties prieskoniu

Jessicos Gregson romanas buvo nedidelis netikėtumas. Ėmiau paskaityti kaip eilinę, paprastą knygą, nesitikėjau nieko ypatingo, tačiau nustebino neeilinis siužetas.

Pirmojo pasaulinio karo metų kaimelis Vengrijos glūdumoje. Moterys, likusios vienos, kai vyrai išvyksta į karą, pajunta laisvės skonį ir nebenori jos atsisakyti vyrams grįžus. Kaip jos bandys išlaikyti laisvę, nepasakosiu, kad nesugadinčiau skaitymo malonumo. Beje, ši neįtikėtina istorija, kaip teigia rašytoja, yra paremta tikrais faktais. Sakyčiau, šiurpokas kaimelis turėjo būti...

Tai knyga apie vyrų ir moterų santykius, apie smurtą šeimoje, apie meilę, apie moters savimonę.
Bėgdama Sari jaučiasi taip, tarsi ją vytųsi paskutinių savaičių emocijos, kurių tuo metu vengė ir kurios viena po kitos daužėsi į kūną. Sielvartas dėl Marko, vargšo, herojiško, naivaus, idiotiško Marko, ir skausmas, pažeminimas bei pyktis dėl savęs. Kaip ji galėjo leisti, kad taip atsitiktų? Neįsivaizduojama. Ji, kuri visada kritikavo save dėl išdidumo pertekliaus, o ne jo trūkumo, - kaip ji galėjo leisti, kad kažkas taip su ja elgtųsi? Atrodo, tarsi tikrasis jos "aš" kelias savaites atostogavo, o dabar pakraupo, pamatęs, kokią pražūtį tai atnešė.
Tiesa, rašytoja pagailėjo detalių ir smulkmenų, kurios sakytų, koks konkrečiai tai laikmetis. Veiksmas iš esmės galėtų vykti bet kada ir bet kur, kad ir šiais laikais. Trūko detalių, kurios nukeltų į praeitį. Knygos kalba gana vidutiniška, stilius nesublizgėjo. 

Tačiau iš esmės - knyga gerai sukurpta. Rašytoja pažėrė įdomių personažų: kaimo žiniuonių, karo belaisvių, spalvingų kaimelio moteriškių. Įdomi ir atmosfera: kaimas, gaubiamas prietarų ir gandų,  varganas, menkai civilizuotas, uždaras gyvenimas be gydytojų, mokslo, karo nuojautos, belaisvių stovykla, iš karo grįžtantys sužaloti, pavargę vyrai.

Įdomus ir pagrindinės herojės: kaimo žiniuonės Sari personažas. Nors jis ir nėra iki galo išlukštentas. Ji tarsi viską stebi iš šono, šaltai, abejingai. Ir lieka mįslė iki pat galo. Šiek tiek man trūko kažkokio gilesnio jos analizavimo, išsamesnio aprašymo.

Ir, žinoma, svarbiausia šioje knygoje: jausmai. Meilė, mirtis, netektis, neapykanta, laisvės troškimas. Kažin, ar sugebėčiau šitaip siekti laisvės, kaip šio Vengrijos kaimo moterys?..

 Mano vertinimas: 4/5 

Leidykla: "Obuolys"
Leidimo metai: 2007
Originalo metai: 2006
Originalo pavadinimas: "The Angel Makers"
Puslapių: 304
Knyga: iš skaityklės
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...