Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Michael Wallner "Balandis Paryžiuje", arba Meilė okupuotame mieste

Puiki knyga. Apie karą be ditirambų. Michaelis Wallneris karą romane "Balandis Paryžiuje" aprašė taupiai, bet jautriai. Randu panašumų į Hemingvėjų ar Remarką.

II pasaulinio karo okupuotas Paryžius. Romaną skaitome ne iš okupuotųjų, bet iš okupantų pusės. Matome Paryžių ne iš užguitų paryžiečių, kuriuos užgriuvo karas, pusės, bet iš tų, kurie čia įžygiavo užgrobti miesto. Matome, ką dirba, kaip tardo suimtuosius vokiečių kareiviai darbo metu, ir kur bei kaip linksminasi sąlyginai ramiame Paryžiuje.

Savo istoriją mums pasakoja vermachto kareivis Rotas, puikiai kalbantis prancūziškai ir kariuomenėje atliekantis vertėjo pareigas. Pavargęs nuo uniformos ir jos prievolių, laisvu nuo tarnybos metu iš jos išsineria, persirengia civiliais drabužiais, apsivelka languotą švarką ir prancūzišką Antuano vardą. Žavingas personažas: išeidamas pasivaikščioti pasiimantis kartu ne Paryžiaus kekšę, o knygą, kuri jam suteikia saugumo jausmą, ir laiką verčiau leidžiantis ne bordeliuose, o knygynuose. Žinoma, čia dar įsipainiojusi moteris, prancūzė Šantalė, ir prancūzų rezistencinė kova.
Norėjau būti kitas, norėjau vaikštinėti tarp dviejų pusių - panorėjęs būti tai prancūzas, tai vokietis. Globoti Leiboldą, apgaudinėti prancūzus, - visa tai atrodė taip paprasta. Gulėdamas ant gulto kuo aiškiausiai suvokiau - maniau, kad nebūtina priklausyti vienai pusei. Troškau kada panorėjęs išsinerti iš vokiškojo pavidalo ir apsivilkti prancūziškąjį.
Deja, bet šis vokiečių kareivio noras neįmanomas. Priklausyti ir priešui, ir aukai neįmanoma. Neįmanoma mylėti ir žudyti tuo pat metu.

Naivu būtų tikėtis, kad ši istorija pačiame karo įkarštyje baigtųsi laimingai. Nebent kulkosvaidžiais kas nors sugrotų Mendelsono maršą...  

Sužavėjo taupi kalba. Nedaugžodžiaujama, bet viskas velniškai aišku. Pačiame tekste jaučiamas nuovargis ir beviltiškumas - taip, kaip pagrindinis personažas jaučia visą karo beprasmybę. Ir meilė čia tokia paprasta ir žavi. Vos pora sakinių, aprašančių nuo lietaus po kavinės tentu besislepiančią porelę tarp kitų paryžiečių, bet junti, kaip pasakotojui tirpsta kojos, svaigsta galva ir į pirštų galiukus, uždėtus ant moters juosmens, priplūsta kraujo.

Įvairūs vokiečių ir paryžiečių portretai, spalvinga Paryžiaus bordelių bei kariškių viešbučių aplinka, meilė ir trilerio verti įvykiai, staigūs ir nelaukti įvykių posūkiai - šioje knygoje daug vertingų dalykų.

Žavinga ir liūdna, puikiai parašyta knyga.

 Mano vertinimas: 5/5 

Leidykla: "Baltos lankos"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 2006
Originalo pavadinimas: "April in Paris"
Puslapių: 173
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: apie 10 Lt

Komentarai

  1. sudominai :)įtraukiu į savo sąrašiuką ;]

    AtsakytiPanaikinti
  2. Atleiskite, knygos nesu skaitęs, bet man visgi atrodo, kad čia tiktų tokios nuotraukos. http://bigpicture.ru/?p=112006

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

V. E. Schwab "A Darker Shade of Magic", arba Sluoksniuotas magiškas Londonas

Po "Hario Poterio" man norėjosi dar magijos. Todėl ėmiausi jau senokai Booktube šmėkščiojančio V. E. Schwab fantazy romano "A Darker Shade Of Magic"/"Tamsesnysis magijos atspalvis". Ir jis, pasirodo, tikrai tikrai puikus.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

George Orwell "Lapok, aspidistra", arba Ko vertos menininko kančios?

Po truputį atrandu kitokį George Orwellą. Ilgą laiką jis buvo dar mokykloje skaityto "Gyvulių ūkio" autorius, ir viskas... "Gyvulių ūkis" taip pat puiki knyga, bet pernai atradau Orwellą iš naujo - su autobiografine knyga  "Dienos Paryžiuje ir Londone" . Ir štai neseniai knygyne užmačiau šį naują, pernai išleistą romaną "Lapok, aspidistra". Apžiūrėjau ir padėjau, bet po to nesusilaikiau ir parsisiunčiau internetu.