Milano Kunderos romanas "Nepakeliama būties lengvybė" yra iš tų, kur kiekviename puslapyje gali žymėtis citatas. Ir romanas dar kartą patvirtino, kad Čekijoje turbūt vanduo kažkoks kitoks, nes čekai rašo puikiai, ir dar nenusivyliau nė viena čekų rašytojo knyga.
Siužetas labai paprastas: Tomas ir Tereza bei jų gyvenimas kartu, išsiskyrimai ir susitaikymai, neištikimybės, meilės trikampiai, bandymas gyventi kartu.
Ar geriau būtų gyventi su Tereza, ar pasilikti vienam?
Neįmanoma patikrinti, kuris sprendimas geresnis, nes nėra su kuo lyginti. Žmogus, viską išgyvena pirmą kartą ir be jokio pasiruošimo. Tarsi aktorius vaidintų scenoje be repeticijų. Bet ko gi vertas toksai gyvenimas, jei jau pirmas bandymas gyventi ir yra tikrasis gyvenimas? Todėl gyvenimas visada panašus į škicą. Bet net ir škicas nėra tikslus žodis, nes škicas visada yra kažkieno apmatai, ruoša paveikslui, tuo tarpu škicas, kuris yra mūsų gyvenimas, nėra ruoša, tai apmatai be paveikslo.
Visus knygos veikėjus, Tomą, Terezą, Sabriną, Francą, lydi kažkoks metafizinis skausmas: ne tik aprašomoje dabartyje, bet nuo pat vaikystės, apie kurią papasakoja rašytojas. Kartais jis kreipiasi tiesiai į skaitytoją, lyg primindamas, kad tai nėra pasakojamojo stiliaus romanas, jog tai - žmogiškųjų kančių studija.
Ir net jei randi keletą minusų, juos nustelbia visa kita: rašytojo protas ir įžvalgos, talentas rašyti ir pasakoti. Ir skaityti kartais tikrai nėra malonu, kartais skaudu ar šiurpu, kartais surandi kai ką, dėl ko rašytojui nepritari, bet užvertęs suvoki, kad tai viena geriausių skaitytų knygų.
Mano vertinimas: 5/5
Leidykla: "Amžius"
Leidimo metai: 1993
Originalo metai: 1984
Originalo pavadinimas: "Nesnesitelna lehkost byti"
Puslapių: 189
Knyga: iš knygyno
Kainavo: 4 Lt
Komentarai
Rašyti komentarą