Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Cormac McCarthy "Kelias", arba Apokaliptinis scenarijus

Cormico McCarthy romanas "Kelias" šiurpina apokaliptiniu siaubu. 

2007 metais rašytojas už šį romaną buvo apdovanotas Pulitzerio premija.

Knyga buvo ir tebėra tarp skaitomiausių ir siūlomiausių knygų, sulaukė daug diskusijų, liaupsių ir aptarimų, bemaž iškart sulaukė ekranizacijos.

Pasaulio pabaigos scenarijuje dalyvauja tėvas ir sūnus. Jie keliauja per išdegintą, išmirusią žemę į... tiesą pasakius, į niekur... Svarbiausia juk kelionė: nėra nei kelionės pradžios, nei tikslo. Tik pelenais virtusi žemė, išbadėję, leisgyviai žmonės ar gaujos, kariaujančios ir žudančios dėl maisto, slapstymasis nuo bet kokio žmogiško silueto - nes pats gali tapti maistu...

Ir tame siaubingame pasaulyje yra ugnelė - tėvas ir sūnus, savo trumpučiais dialogais išreiškiančiais visą šio pasaulio beviltiškumą.
R. Č. nuotr.
Vyriškis atlaužė gaiduką, nusitaikė aukštyn virš įlankos ir patraukė gaiduką. Raketa ilgu švilpesiu tamsybėse nubrėžė lanką, nuskriejo kažkur toli debesuotoje šviesoje viršum vandens ir ten pakibo.
Pamažu į tamsą leidosi karštos magnio sruogos, blyškus potvynio apsemto kranto ruožas išniro apšviestas ir pamažėle vėl išnyko. Vyriškis pažvelgė žemyn į užverstą berniuko veidą.
- Jie nemato jos labai toli, ar ne, tėveli?
- Kas?
- Bet kas.
- Ne. Jos toli nesiekia.
- Jeigu norėtum parodyti, kur esi..
- Turi omeny geriems žmonėms?
- Taip. Arba bet kam, kas, norėtum, kad žinotų, kur esi.
- Pavyzdžiui?
- Nežinau.
- Pavyzdžiui, Dievui?
- Taip. Kažkam panašiam.
"Kelias" - tai knyga apie žmogiškumą, civilizacijos regresą, kai kur buvo sakyta, kad net apie patriotizmą ar ekologiją, bet iš tiesų tai tik istorija apie meilę. Tėvo ir sūnaus meilę. Ar tiesiog meilę žmogui.

Parašyta taikliai, taupiai, bet be galo paveikiai.

 Mano vertinimas: 4/5 

Leidykla: "LRS leidykla"
Leidimo metai: 2008
Originalo metai: 2007
Originalo pavadinimas: "The Road"
Puslapių: 223

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.