Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sue Townsend "Vidutinio amžiaus moters vieši prisipažinimai", arba Vieši plepaliukai

Sue Townsend "Vidutinio amžiaus moters vieši prisipažinimai" turbūt buvo pirmasis bandymas skaityti užsienio rašytojų esė. Tinklaraštyje esu minėjusi, kad esė nėra mano mėgstamiausias žanras. Tačiau ši britų rašytoja - Sue Townsend - yra; ji - tarp mano mylimiausių rašytojų.

Man velniškai patinka jos humoras, ironija ir stilius, kuriuo ji rašo savo knygas ("Karalienė ir aš", "Adrianas Moulas ir masinio naikinimo ginklai" ir t.t.).

Tačiau šie rašiniai, kelerius metus spausdinti vieno laikraščio skiltyje ir vėliau išleisti vientisa knyga, buvo šiaip sau skaitinys.

Šie rašinėliai labai panašūs į lietuvių rašytojų moterų kūrybą. Panašu, kad rašytojai - viena rasė, nes ir šią britų autorę rašliavai paskatina tie patys dalykai: katinas, šuo, drabužiai, nauji batai, senatvės nuojauta, ligos, nesusikalbėjimas su vaikais ir anūkais, namo remontas, santykiai su vyrais ir t.t. Sakykit, ką norite, bet, nors ir kitais žodžiais, bet apie tą patį rašo ir kokia Giedra Radvilavičiūtė. Ir nors lietuviškos esė  parašytos su daug didesne melancholijos doze, temos iš esmės tos pačios.

Skiriasi tik stilius. S. Townsend stilius: lengvas, šmaikštus, su nemaža ironijos doze.
R. Č. nuotr.
Žinau, kad mušti per nosį sulankstytu laikraščiu Europos teismas uždraudė įstatymu. Vokiečių aviganis mišrūnas Kingas iškėlė civilinė ieškinį savo šeimininkams, kaltindamas juos dėl trauminio šoko sindromo, kurį sukėlė mušimas "Independent" laikraščiu. Tai buvo parodomoji byla, kuri sutrikdė mus, šunų šeimininkus. Dabar, kai Bilis žiūri į mane savo vaiskiomis akimis, aš svarstau: ar jis žiūri į mane su besąlygiška meile, ar ketina pasikalbėti su savo advokatu dėl to, kad netyčia užmyniau jam ant letenos. Na štai, ir vėl priskiriu gyvūnams žmogaus savybes. Bilis pas mus tik trisdešimt trys valandos. Jis nežino, kaip paskambinti advokatui. Dar nežino.
Bet mano ne itin teigiamas požiūris į esė nepasikeitė: galiu gyventi ir be šio žanro. Nes kas "pramuša" rašytoją, ne visada "pramuša" ir mane. Kai kurios esė privertė nusišypsoti, kai kurios šiek tiek pamąstyti, bet daugelį jų perskaičiau su tramdomu žiovuliu: vidutinio amžiaus moters vieši plepaliukai neįeis į mane sukrėtusių knygų sąrašą.

Mano vertinimas: 3/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2003
Originalo metai: 2001
Originalo pavadinimas: "Public Confessions of a middle-aged Woman aged 55 3/4"
Puslapių: 368
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

V. E. Schwab "A Darker Shade of Magic", arba Sluoksniuotas magiškas Londonas

Po "Hario Poterio" man norėjosi dar magijos. Todėl ėmiausi jau senokai Booktube šmėkščiojančio V. E. Schwab fantazy romano "A Darker Shade Of Magic"/"Tamsesnysis magijos atspalvis". Ir jis, pasirodo, tikrai tikrai puikus.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

George Orwell "Lapok, aspidistra", arba Ko vertos menininko kančios?

Po truputį atrandu kitokį George Orwellą. Ilgą laiką jis buvo dar mokykloje skaityto "Gyvulių ūkio" autorius, ir viskas... "Gyvulių ūkis" taip pat puiki knyga, bet pernai atradau Orwellą iš naujo - su autobiografine knyga  "Dienos Paryžiuje ir Londone" . Ir štai neseniai knygyne užmačiau šį naują, pernai išleistą romaną "Lapok, aspidistra". Apžiūrėjau ir padėjau, bet po to nesusilaikiau ir parsisiunčiau internetu.