Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Wiliam Somerset Maugham "Skustuvo ašmenys"

Nesusidraugauju aš su Wiliamu Somersetu Maughamu. Tikrai nekaifuoju nuo jo kūrybos.  Romano "Skustuvo ašmenys" temos jau aprašytos ne vieno rašytojo, o W. S. Maughamo rašymo stilius manęs neužkabina. Kaip tik kartu su šia knyga pradėjau skaityti Romaino Gary "Aušros pažadą", tai, švelniai tariant, W. S. Maughamas šalia R. Gary man atrodo tik kaip eilinis pasakorius šalia maestro.

"Skustuvo ašmenys", parašyti 1944 metais, pasakoja apie Amerikos aukštuomenę. Tai vieno pažįstamų rato susipynę likimai, pasakojami rašytojo-pasakotojo, stebinčio jų gyvenimą iš šono.

Tai knyga apie aistras ir norus - ko norime ir ką gauname iš tikrųjų.
- Nuo jūsų man jau galva įskaudo. Tai norite pasakyti, aš pasiaukojau tik tam, kad atiduočiau Larį į nagus siautėjančiai nimfomanei? - Ir kaipgi jūs pasiaukojote? - Atsisakiau tekėti už Lario dėl vienos vienintelės priežasties - nenorėjau stoti jam skersai kelio. - Liaukitės, Izabele. Jūs iškeitėte jį į žiedą su stambiu briliantu ir sabalų kailinius.
Šis rašytojas - W. Somerset Maugham - buvo labai populiarus. Tiek savo laikais, tiek dabar. Jis rašo paprastai, aiškiai ir įtaigiai. Nereikia verstis per galvą ir kapstytis tarp eilučių, kad suprastum, ką rašytojas bando pasakyti. Ir personažai jo - kaip nulupti. Konkretūs, aiškūs: praktiškas verslininkas, šilto gyvenimo ieškanti mergina, sieloieškoje paskendęs jaunuolis, aukštuomenės vakarėlių liūtas. Ir t.t., ir pan.

Man šis rašytojas visgi per daug senamadiškas. Labiau mėgstu aštresnį rašymo stilių, šiuolaikiškesnį pasakojimą. Be to labai nemėgstu pasakojimo pirmuoju asmeniu, ypač, kai pasakoja stebėtojas, su įvykiais neturintis bemaž nieko bendro (panašus ir "Didžiojo Getsbio" stilius), taip pat nemėgstu tekste nuolatinių kreipinių į skaitytoją. Ir turbūt dėl to Maughamas man nei smegenyse, nei dūšioje neužkabina, deja, nieko.

Tačiau perskaityti rekomenduoju - tai klasika, su kuria reikia susipažinti.

 Mano vertinimas: 3/5 

Leidykla: "Tyto alba"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 1944
Originalo pavadinimas: "The Razor's Edge"
Puslapių: 412
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...