Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jurga Ivanauskaitė "Kelionių alchemija", arba Žvilgsnis per ivanauskaitišką prizmę

Perklausyta Jurgos Ivanauskaitės audioknyga "Kelionių alchemija" tos alchemijos atnešė mažiau, nei tikėjausi. Gal jau pati daug ką žinojau, gal per mažai tų kelionių aprašyta, o gal šiaip kabinėjuosi.

Jurga Ivanauskaitė aprašė savo keliones po Egiptą, Peru ir Veneciją. Tiksliau tai - jau po rašytojos mirties surinkti straipsniai, spausdinti įvairiuose žurnaluose. Taip pat į šią knygą pakliuvo ir surankiotos esė, kuriose užsimenama ir apie kitas keliones, į tolimas šalis ir po sielos kerteles.

Užkliuvo tai, kad kartojasi aprašomi faktai. Rašytoja dukart lankėsi Venecijos karnavale, dukart jį ir aprašė. Ir šiuose dviejuose skyriuose negalėjau nepastebėti besikartojančių faktų, parašytų netgi tais pačiais žodžiais, kurių panašu nepamatė, o gal vardan autentiškumo tyčia nepastebėjo knygos redaktoriai, jei tokių buvo.

Na, o šiaip, rašytoja savaip - ivanauskaitiškai - aprašinėja tai, ką mato. Tačiau nevengia ir istorinių duomenų.

R. Č. nuotr.
Maždaug už trijų kilometrų, Karnake, nuobodžiaudama neaprėpiamuose amžinybės plotuose, stovi kita milžiniška šventovė, kuri neįgudusiam žiūrovui gali pasirodyti kaip tikslus Luksoro dievanamio atspindys. Sfinksai su avinų galvomis, sugulę ilgomis eilėmis vienas priešais kitą prie centrinio įėjimo, stebi pasaulį visai abejingai. Avinas egiptiečiams anaiptol nereiškė kvailybės, o simbolizavo vieną iš asmens sielų, vadinamąją Ba, kuri, atsiplėšusi nuo kūno, praranda bet kokį prisirišimą prie materialiosios šiapusinės realybės, prie visko, kas žemiška, kas žmogiška, pernelyg žmogiška. Gal todėl, iš avingalvių sfinksų net karščiausioje saulės atokaitoje sklinda toks šaltas, ledinis, stingdantis abejingumas.
Kartais tas pasaulio stebėjimas pro ivanauskaitišką prizmę velniškai įdomus, tačiau kartais pradeda ir varginti. Teisybę sako, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Tiksliau skaityti, ką ir kaip matė J. Ivanauskaitė.

Dar ką pastebėjau - kad audioknyga ne itin geras pasirinkimas skaityti kelionių knygą. Nors nuotraukų knygoje nedaug, tačiau verta į jas pasižiūrėti. Gerai, kad turiu ir popierinę knygą, ir galėjau taip padaryti.

Mano įvertinimas: 3+/5 

Leidykla: "Tyto alba"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 2003
Puslapių: 320
Knyga: audioknyga - iš skaityklės, popierinę - išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

George Orwell "Lapok, aspidistra", arba Ko vertos menininko kančios?

Po truputį atrandu kitokį George Orwellą. Ilgą laiką jis buvo dar mokykloje skaityto "Gyvulių ūkio" autorius, ir viskas... "Gyvulių ūkis" taip pat puiki knyga, bet pernai atradau Orwellą iš naujo - su autobiografine knyga  "Dienos Paryžiuje ir Londone" . Ir štai neseniai knygyne užmačiau šį naują, pernai išleistą romaną "Lapok, aspidistra". Apžiūrėjau ir padėjau, bet po to nesusilaikiau ir parsisiunčiau internetu.