Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Laurent Gounelle "Dievas visada keliauja incognito", arba Kaip tapti laimingam?

Laurento Gounelle romanas "Dievas visada keliauja incognito" - vidutiniškas skaitinys, nors liaupsių anotacijoje jam ir negailima.

Tai - vieno žmogaus pasikeitimo istorija. Iš užguito, nelaimingo, ant savižudybės krašto stovinčio jauno vyro - į sėkmingą, drąsų verslininką.

Ir sakyčiau, kad tai net nelabai romanas, o pamokymų vadovas. Patarimai, kaip sustiprinti savigarbą, pratimai, kaip tapti drąsesniam, netgi kaip mesti rūkyti. Labai panašu į vieną tų knygų su stebuklingais receptais: kaip tapti laimingam?

- Ir... kodėl žmonės tampa aukomis? 
- Tai sudėtinga. Priežasčių gali būti keletas, bet svarbiausia iš jų, be abejo, - savigarbos stoka. Jei žmogus nepakankamai suvokia savo vertę, sielos gelmėse jis turi silpną vietą, ir kai kurie nedorėliai ją kaipmat aptinka. Jiems belieka spustelėti ten, kur skauda.

Meninės vertės mažai, tačiau patarimai neblogi, tarsi rašytojas būtų turėjęs psichologinių žinių, apie ką jis ir užsimena anotacijoje. Ypač tiktų norintiems pasikeisti. Drąsiems ir sėkmingiems skaityti nerekomenduoju, o jei jaučiate, kad gyvenimas šiek tiek slysta iš po kojų, galite ir paskaityti. Beveik tikiu, kad įmanoma čia rasti kokį vertingą patarimą, nors kaip romanas tai visiškas bevertis.

Mano įvertinimas: 2/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2013
Originalo metai: 2010
Puslapių: 358
Knyga: pasiskolinta
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".