2014 m. balandžio 4 d., penktadienis

Marguerite Duras "Jūrininkas iš Gibraltaro", arba Bėgimas paskui aistrą

Romanas "Jūrininkas iš Gibraltaro" - turbūt vienintelė iš mano skaitytų Marguerite Duras knygų, kurioje radau savotiško žavesio. Nelabai linkstu prie M. Duras - ji rašo per daug moteriškai, per gausiai, per filosofiškai. Ji linksta prie filosofinio romano žanro, kuris nėra mano mėgiamiausias.

Tačiau šie M. Duras rašymo bruožai - ištęstumas, lėtumas, filosofavimas, apmąstymai - šioje knygoje pasiteisina. Visa knyga - mistinio jūrininko iš Gibraltaro paieškos. Bėgimas paskui aistrą, troškimus.

Jauna moteris, amerikietė, ieško savo meilės - jūrininko, nusikaltėlio, benamio, nuotykių ieškotojo. Ji keliauja didžiule jachta po pasaulį, kviečiama šykščių, nepatikimų žinučių - jūrininkas iš Gibraltaro pastebėtas Port Saide, Konstantinopolyje, Kotonuse, Sete, Uelė baseine...
Išlipęs tiek su ja, tiek su Epaminodu, labai greitai pamildavau tą geografiją, žmogiškąją geografiją. Taip keliaudamas, kai ieškai tam tikro žmogaus, pajunti visai kitokį malonumą, negu įprastai keliaudamas. Mes nebuvome eiliniai turistai, toli gražu ne. Tiems, kurie ieško kokio nos žmogaus, visi uostai labai vertingi, nes jie yra tos įprastos vietos, kur lindi tokio tipo žmonės. Jis, be jokios abejonės, buvo kaip adata, prisiuvusi, jei galima taip pasakyti, mus prie pasaulio pačiais tvirčiausiais siūlais. 
Per šias keliones ji susitinka vyrą - vieną iš daugelio aistros malšinimo objektų, kartais su šia moterimi keliaujančių jachta. Tik šis kitoks, nei trumpalaikiai jos kompanionai, - šis pasiryžęs mesti viską dėl kitokio gyvenimo ir sekti paskui šią moterį taip, kaip ji seka nepagaunamąjį jūrininką iš Gibraltaro.

Tikslą, kuris niekada nebus pasiektas. Tikslą, kuris nežinia, ar egzistuoja.
- O jei aš viską išsigalvojau? - tarė ji. 
- Viską? 
- Viską.
Turbūt tik prancūzams lemta ištvirkimą, geismą, aistrą, instinktus, net žmogžudystę pavaizduoti taip romantiškai. Aistringas, poetiškas tekstas. Keisti, ant beprotybės ribos balansuojantys veikėjai. Drąsa viską mesti ir sekti nepagaunamas svajones. Drąsa elgtis kitaip.

M. Duras sugebėjimas rašyti apie nieką ir parašyti apie viską stulbina. Nesakau, kad žavi - vietomis teksto per daug, veiksmas ištemptas. Penkis puslapius pagrindinis veikėjas nieko neveikia, penkis puslapius sėdi ant suolelio muziejuje priešais paveikslą. Nieko nevyksta, bet įvyksta viskas - per tą laiką jis apsisprendžia iš esmės pasikeisti: mesti senąjį gyvenimą ir pradėti neužtikrintą naująjį. Mane toks rašymo būdas tuo pačiu metu ir erzina, ir stulbina.

Savitas, žavus, aistringas kūrinys - literatūros klasika.


Leidykla: "Tyto alba" 
Leidimo metai: 1999
Puslapių: 288
Originalo metai: 1952
Originalo pavadinimas: "Le Marin De Gibraltar"

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą