"Negalite ryžtis? Kamuoja dvejonės? Kankina nerimas? Tegul riedantis dramblio kaulo kubelis nuridena naštą nuo jūsų pečių", - rašo Luke'as Rhinehart'as romane "Kauliukų žmogus" ir meta kauliukus, kurie nulemia kiekvieną (kiekvieną!) jo gyvenimo žingsnį. Ką skaitys, su kuo mylėsis, ar paliks žmoną, ar mes darbą.
Kauliukai - būdas ištrūkti iš dusinančios kasdienybės, imtis trenkčiausių, seniai užslėptų aistrų, įgyvendinti svajones, persikūnyti į daugybę asmenybių arba duoti šansą ne itin maloniems pasirinkimams ir taip išeiti iš savo komforto zonos.
Grįžęs į savo svetainę mąsliai spoksojau į atsivertusią kauliuko akį. Kasiausi kiaušius, purčiau galvą apstulbęs ir kažkokios pagarbios baimės apimtas. Galėjau žaginti prieš daugelį metų, net dešimtmečių, bet tai padariau tik tada, kai nustojau svarstęs, ar tai įmanoma, išmintinga ar net pageidautina - tiesiog padariau iš anksto negalvodamas, jausdamasis esąs už manęs glūdinčios jėgos marionetė, dievų - kauliuko - padaras, o ne už savo veiksmus atsakingas asmuo. Priežastis buvo atsitiktinumas ar lemtis, ne aš. Tikimybė, kad kauliukas atsivertęs viena akimi, buvo viena iš šešių. Galimybė, kad kauliukas guli po korta, buvo gal viena milijonoji. Akivaizdu, kad žaginti man paliepė lemtis. Taigi aš nekaltas.
Įdomiausia skaityti apie aplinkinių reakciją. Pagrindiniam veikėjui net nereikėjo pasikeisti kardinaliai, kad iššauktų neigiamą aplinkinių reakciją. Kaip lengva suardyti nusistovėjusią tvarką - vos šiek tiek pakeitus įprastą elgesį. Žingsnis į šoną iš visų praminto takelio ir tuoj būsi apštauktas nenormaliu. Taip buvo prieš keletą dešimtmečių, kai buvo rašoma knyga, taip yra ir dabar.
Labai panašu į B. E. Ellis "Amerikos psichopatą" - čia taip pat daromas visuomenės skerspjūvis. Parodoma nusistovėjusi, rašytų ir nerašytų taisyklių besilaikanti visuomenė, kurioje viskas sudėliota į stalčiukus ir papunkčiui išdėstytose elgesio normose. Ir kurią gali sugriauti ir demaskuoti vienas neįprastai besielgiantis žmogus.
Tik, jei "Amerikos psichopate" pagrindinis veikėjas savirealizacija daugiau užsiima žudydamas ir kankindamas, tai "kauliukų žmogų" saviieška nuveda į seksualinę laisvę. Nenuostabu, knyga buvo rašoma 7 ir 8 dešimtmečio sankirtoje - artėjant laisvamaniškam dešimtmečiui ir seksualinei revoliucijai...
Tačiau knyga per ilga. Jau peržengus į antrąją pusę darosi nuobodoka. Pabaiga visai išskysta, darosi vis padrikesnė ir neaiškesnė - per daug LSD, Lukai?
Beje, manoma, kad Luke Rhinehartas (tikrasis vardas George Cockroft) knygoje neva aprašė savo patirtį. Beje, sutampa rašytojo pseudonimo ir pagrindinio veikėjo vardas. Kaip ten bebūtų, knyga užkliuvo moralės sergėtojams, kai kuriose šalyse buvo uždrausta, taip pat ji sutraukė minias pasekėjų, norinčių išbandyti gyvenimą, kuriame visus pasirinkimus numato kauliukai. Tačiau juk pasiūlymus kauliukams duoda patys žmones, ar ne? Argi tai ne tas pats normų ir taisyklių suvaržytas gyvenimas, kaip anksčiau, tik šįkart visas normas ir suvaržymus lemia kauliukas?
Aš juk teturiu vieną gyvenimą - kam jį aukoti užsirakinant riedančio kubelio narve?
Patiko ar nepatiko man ši knyga? Mesiu kauliukus. Poriniai skaičiai - patiko, neporiniai - nepatiko. Op, kauliukas pakibo ant briaunos...
Leidykla: "Tyto alba"
Leidimo metai: 2005
Puslapių: 542
Originalo metai: 1971
Originalo pavadinimas: "The Dice Man"
Aš skaitau šią knygą ir nežinau, ar aš kankinu knygą, ar ji mane :)
AtsakytiPanaikinti