Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Rohinton Mistry "Trapi pusiausvyra", arba Indiška tragikomedija

Nesuprantu, kam į galvą šovė Indiją vadinti nušvitimo ieškotojų rojumi? Ko ten važiuoja tie kvaili vakariečiai? Nelaimingiausios šalies titului aš net kito varianto neturiu. Ir tai įrodo visos mano skaitytos knygos apie Indiją, taip pat ir ši - Rohintono Mistry "Trapi pusiausvyra".

Knygą leidėjai siūlo skaityti "Šantaramo" gerbėjams. "Šantaramo" nesu skaičiusi, bet skaičiau kitokių knygų, ir jos visos labai panašios. "Trapi pusiausvyra" panaši ir į "Amžiams atskirtus nuo grožio", ir ypač į "Baltąjį tigrą". Tik jei "Baltasis tigras" buvo absoliuti niūruma be jokių prošvaisčių, tai "Trapioje pusiausvyroje" R. Mistry išlaikė tą trapų balansą tarp gėrio ir blogio, komedijos ir tragedijos.
- Nesąmonė, - ginčijo jis. - Žiūrėk, tavo kariuomenė ir mano kariuomenė kovoja, visi mūsų vyrai žuvo. Liekam mudu. Vienas katras turi laimėti, stipresnis užmušti antrąjį, tiesa? 
- Galbūt, bet šachmatų taisyklės kitokios. 
- Taisyklės visada turi leisti kam nors laimėti, - spyrėsi Omas. Loginė klaida jam kėlė nerimą. 
- Kartais nelaimi niekas, - tarė Manekas. 
- Tiesą sakei, kvailas žaidimas, - nusprendė Omas.
Būtent tai man čia ir patiko - tas tragikomiškumas. Tas bolivudiškumas - kai nežinai, ar verkti, ar juoktis. Na, kad ir elgetos laidotuvių procesija - toks absoliutus indiškas cirkas su tragedijos atspalviu.

Ir apskritai šios knygos personažai - Dyna, Manekas, Omas, Yšvaras ir kiti - gyvena tokiame groteskiškame pasaulyje, kur niekas nebestebina. Likimo suvesti ir priversti dirbti ir gyventi viename name, jie dalijasi savo istorijomis, šlifuoja savo būdo bruožus ir keičiasi, bręsta. Visų likimai tokie tragiški, įnoringi indiški dievai nuolat užverčia juos protu nesuvokiamomis nelaimėmis, tačiau jie randa jėgų išsikapstyti. Arba neranda - rodos, tas, kurio gyvenimas buvo ramiausias ir sklandžiausias, turi mažiausiai jėgų priešintis likimui.

Rašytojas privertė nuoširdžiai sirgti už knygos veikėjus. Buvo ir liūdna, ir linksma - pusiausvyra buvo puikiai išlaikyta.

Įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 627
Originalo metai: 1996
Originalo pavadinimas: "A Fine Balance"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".

Rūta Šepetys "Tarp pilkų debesų", arba Knyga lietuviškai nebekalbančiam lietuviui

Jau manęs istorijomis apie tremtį tikrai niekas nenustebins. Esu iš tremtinių šeimos, patyrusios visus Lietuvos ir Sovietų Sąjungos bendravimo nesklandumus: nuo Raudonosios armijos iki  partizaninio karo bei tremties. Ir aš kalbu ne tik apie ištremtus senelius ar prosenelius. Net mano tėvo, tikro lietuvio pagal kraują ir įsitikinimus, pase yra užrašyta gimimo vieta: Rusija, Jekaterinburgas. Vaikystėje mokykloje, kai reikėdavo nurodyti tėvų gimimo datas ir vietas, manęs klausdavo: tai tavo tėtis rusas? Ne, lietuvis patriotas.