Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Rohinton Mistry "Trapi pusiausvyra", arba Indiška tragikomedija

Nesuprantu, kam į galvą šovė Indiją vadinti nušvitimo ieškotojų rojumi? Ko ten važiuoja tie kvaili vakariečiai? Nelaimingiausios šalies titului aš net kito varianto neturiu. Ir tai įrodo visos mano skaitytos knygos apie Indiją, taip pat ir ši - Rohintono Mistry "Trapi pusiausvyra".

Knygą leidėjai siūlo skaityti "Šantaramo" gerbėjams. "Šantaramo" nesu skaičiusi, bet skaičiau kitokių knygų, ir jos visos labai panašios. "Trapi pusiausvyra" panaši ir į "Amžiams atskirtus nuo grožio", ir ypač į "Baltąjį tigrą". Tik jei "Baltasis tigras" buvo absoliuti niūruma be jokių prošvaisčių, tai "Trapioje pusiausvyroje" R. Mistry išlaikė tą trapų balansą tarp gėrio ir blogio, komedijos ir tragedijos.
- Nesąmonė, - ginčijo jis. - Žiūrėk, tavo kariuomenė ir mano kariuomenė kovoja, visi mūsų vyrai žuvo. Liekam mudu. Vienas katras turi laimėti, stipresnis užmušti antrąjį, tiesa? 
- Galbūt, bet šachmatų taisyklės kitokios. 
- Taisyklės visada turi leisti kam nors laimėti, - spyrėsi Omas. Loginė klaida jam kėlė nerimą. 
- Kartais nelaimi niekas, - tarė Manekas. 
- Tiesą sakei, kvailas žaidimas, - nusprendė Omas.
Būtent tai man čia ir patiko - tas tragikomiškumas. Tas bolivudiškumas - kai nežinai, ar verkti, ar juoktis. Na, kad ir elgetos laidotuvių procesija - toks absoliutus indiškas cirkas su tragedijos atspalviu.

Ir apskritai šios knygos personažai - Dyna, Manekas, Omas, Yšvaras ir kiti - gyvena tokiame groteskiškame pasaulyje, kur niekas nebestebina. Likimo suvesti ir priversti dirbti ir gyventi viename name, jie dalijasi savo istorijomis, šlifuoja savo būdo bruožus ir keičiasi, bręsta. Visų likimai tokie tragiški, įnoringi indiški dievai nuolat užverčia juos protu nesuvokiamomis nelaimėmis, tačiau jie randa jėgų išsikapstyti. Arba neranda - rodos, tas, kurio gyvenimas buvo ramiausias ir sklandžiausias, turi mažiausiai jėgų priešintis likimui.

Rašytojas privertė nuoširdžiai sirgti už knygos veikėjus. Buvo ir liūdna, ir linksma - pusiausvyra buvo puikiai išlaikyta.

Įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 627
Originalo metai: 1996
Originalo pavadinimas: "A Fine Balance"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...