Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Undinė Radzevičiūtė "180", arba 180 laipsnių voverės ratas

Nelabai ką ir galiu pasakyti apie Undinės Radzevičiūtės naujausią romaną "180". Rašytoja man tikrai patiko ankstesnėse knygose, bet su kiekviena jos knyga tas susižavėjimas ja slopsta.

"180" sukonstruotas iš nuolaužų. Nuobodu, neįtraukia. Net tipiški undiniški perliukai - taiklios, reklaminius šūkius primenančios frazės - nebedžiugina.
Už nugaros kvepėjo. 
Per stipriai. 
Tamsiai raudonos žvakės. Keturios. 
- Jūs su Advokatu visiškai nepanašūs, - pasakė namų tvarkytoja. 
- Žinau, - pritarė jai Vinstonas. 
- Nu, bet visiškai nepanašūs, - pasakė namų tvarkytoja. - Tiesiog nieko bendro. 
Ji taip pasakė "tik norėdama gero". 
Ir todėl, kad atvirumas ir nuoširdumas, namų tvarkytojų manymu, yra svarbiausia gero žmogaus savybė.
Tiesiog nėra bendro vaizdo, o iš atskirų frazių, niekuo jų neapjungiant, romano nesukursi. Siužetas - na, niekuo neypatingas. Interviu apie romano kūrimą skaityti buvo įdomiau nei patį romaną.

Tie 180 laipsnių, kurie neva iš pagrindų turėtų apversti romano veikėjų gyvenimus ir pritrenkti skaitytojus, man labiau panašesnis į voverės ratą, kuriame kapstosi tiek tie veikėjai, tiek skaitytojai, bandantys irtis pro žodžių trupinius - jokio nuoseklumo, tik romano apmatus primenčios frazės. Voverės rate, panašu, sukasi ir pati rašytoja - nebeišgirstu iš jos nieko naujo.

U. Radzevičiūtė yra savita lietuvių rašytoja, niekam nepataikauja ir rašo taip, kaip jai norisi. Su tuo ją ir sveikinu, bet man tas jos "unikalumas" pradeda dvelkti paprasčiausiu keistumu, kuriuo nustebinti bando kūrybinio rašymo kursų studentai. 

Romanai jai ne itin sekasi  - man labiau norėtųsi, kad ji toliau rašytų apie Baden Badeną.

Įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Baltos lankos"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 278

Komentarai

  1. Ačiū už apžvalgą, nes vis negalėjau apsispręst, ar skaityt, ar ne. Kažkaip tingiu eilinį kartą sukt galvą, ko sš ten nesuprantu

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. aš tai nieko ten nesuprantu, galėjau net neieškoti tos knygos.

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...