Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

William Nicholson "Gimtinė", arba Seksistinis požiūris


Jau tokio padriko romano, kaip William Nicholson "Gimtinė", seniai nebuvau skaičiusi. Rašytojas - ne naujokas, šis romanas jam jau šeštas, tai žinomas britų rašytojas ir scenaristas, sukūręs "Gladiatorių" ir kt. Bet "Gimtinę" rašo kaip koks pradedantysis: bando apie viską, bet niekas nesigauna. Bet jei jums patinka klasikinis britų romanas, koks nors W. Somersetas Maughamas arba Mary Wesley, daugybė personažų, lakoniški, bet nesibaigiantys dialogai, taip būdingi britiškam romanui, net nebeskaitykit apžvalgos toliau, imkit knygą, skaitykit ir mėgaukitės, jei pavyksta.

O aš ir šiaip nesu didelė britiškų romanų mylėtoja, o čia dar tas bandymas visą pasaulį aprašyti... Antrasis pasaulinis karas, pokaris, Indija, Jamaika, tikėjimas Dievu, bananų ir vyno importas, potrauminio šoko sindromas, britų aukštuomenė, menininkai, meilė, meilės trikampis, šeima, tapatybės paieškos... Ir garantuoju, kad tikrai dar ką nors pamiršau įrašyti.

Čia tokios aistros verda: visi tik myli, tyli ir nekenčia... Pamirškit prancūzus, britai yra tikrieji santykių ir meilės ekspertai.

Ir viskas taip emocionalu: jei meilė - tai tokia, kad net skauda, jei tikėjimas - tai iki pat sielos gelmių. Gal tas labiausiai ir atstūmė - tie utriruoti epitetai.

Nors ne - labiausiai atstūmė seksistinis rašytojo požiūris. (Kažin ar nebuvo W. Nicholsonas įsivėlęs į kokį lyčių lygybės skandalą?) Rašytojui egzistuoja tik du moterų tipažai: romano moterys - arba kekšės, arba davatkos. Ir tas patriarchalinis požiūris: moteris priklauso vyrui...
- Taip jau yra, - sako jis. - Tokia yra meilė. 
- Ar tai meilė? - paklausia ji. 
- O, brangioji. Motina tau nieko nepasakojo? 
- Ji sakė, kad turiu daryti visa, ko tu prašysi. Ji sakė, kad mano vestuvinė dovana tau - mano kūnas. 
- Taip. Taip ir yra. Ir mano kūnas tau. 
- Tada turi tai daryti, mano meile, - sukužda ji. - Tik pasakyk man, ko nori. Dabar aš priklausau tau.
Rimtai? Ir va taip rašo šiuolaikinis autorius?.. Net jei jis rašo apie praeitį, juk rašo ne apie viduramžius. Apie šalį, kuri turi stiprių moterų pavyzdžių prieš akis. Šalies, kurios karalienė Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo motorizuotame pulke vairuotoja ir mechanike, atstovas, vadinasi... Gėda net...

Nepatiko - visiškai. Kančia man buvo su tavim, Nicholsonai. Užsiundysiu ant tavęs Femen.

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 510
Originalo metai: 2013
Originalo pavadinimas: "Motherland"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Nikas Kazandzakis "Graikas Zorba", arba Patriarchalinio gyvenimo garbinimas

Suprantu, kodėl Niko Kazandzakio knyga "Graikas Zorba" yra laikoma klasika, kodėl sulaukė ekranizacijų bei teatrinių pastatymų. Tai labai ryški knyga: sodrus tekstas, ryškūs charakteriai, spalvinga Kretos valstiečių ir darbininkų aplinka. Tačiau kaip kartais būna su klasika: supranti knygos vertę, bet ji tavęs vis tiek nepasiekia.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".