Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Elif Shafak "Ledinukų rūmai", arba Stambulo kaleidoskopas


Elif Shafak "Ledinukų rūmai" - ką tik šią knygą perskaitė Knygų žiurkės. Beveik galėčiau nerašyti apžvalgos, nes pasirašau po kiekvienu jų apžvalgos žodžiu. Viskas gerai, ir ne viskas gerai.

Tokia labai per viduriuką knyga. Tikrai neprasta, bet iki šedevro reikėjo dar pasistengti.

Tai knyga apie Stambulą. Vieno daugiabučio istorija: kas per personos gyvena kiekviename bute. Tokia keistuolių sankaupa. Savotiškas turkiškų personažų kaleidoskopas.

Pradžia įsibėgėjo sunkiai: yra net trys pradžios. Visos šokinėja per laikmečius. Nors to namo pastatymo istorija gana žavi ir romantiška: apie rusų generolą ir jo žmoną. Man būtų pakakę ir šios vienos pradžios.

Na, o toliau: rašytoja pasakoja apie kiekvieną butą ir jos gyventojus atskirai. Dvyniai kirpėjai, pirmame namo aukšte turintys kirpyklą, Madam Tetulė, Higiena Tidžen, Melsvoji Panelytė ir kiti.
Pamačiusi, kaip į vidų įeina visų laikų megstamiausias jos apkalbų objektas, grožio salono publika nesmagiai nuščiuvo - taip jau atsitinka, kai būname užklupti darant ką negero. Staiga priešais mus išdygus asmeniui, kurį ką tik begėdiškai apšnekėjome, visai pagrįstai gali kilti įtarimas, kad dedasi kažin kokie stebuklai. Panašiai pasijuto ir žmonės salone - jiems ėmė rodytis, kad Higiena Tidžen atėjo ne atsitiktinai, o tyčia, iš dvasių pasaulio sužinojusi apie šičia linksnuojamą jos vardą.
Man iš tiesų patinka tokie "personažų rinkiniai": F. Grytteno "Avilio daina", J. Steinbecko "Konservų gatvė" arba "Tortiljų kvartalas", S. Chutnik "Kišeninis moterų atlasas" ir pan.

Ir čia - parašyta paprastai ir jaukiai. Yra ir tragedijos, yra ir komedijos. Personažai - keisti, įdomūs ir skirtingi. Miela knyga. Tačiau jai kažko trūksta. Gylio, aktualijų, aštrumo. O svarbiausia - trūksta ryšio tarp tų personažų. Jų niekas nevienija. To apskurusio daugiabučio, šiukšlių ir tarakonų nepakanka. Nėra ašies šioje knygoje. Nebuvo ir kažkokio "oho".

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 469
Originalo metai: 2002
Originalo pavadinimas: "Bit Palas"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.