Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Boualem Sansal "Vokiečių kaimas, arba Brolių Šilerių dienoraštis", arba Tėvų klaidos


Boualem Sansal "Vokiečių kaimas, arba Brolių Šilerių dienoraštis" - romanas apie tėvų klaidas ir jų naštą vaikams.

Parašyta gerai. Žodžiai liejasi sklandžiai, gražiai, tvarkingai.

Ir tema nebloga užkabinta: ar turėtų vaikai atsakyti už tėvų klaidas? Tos klaidos - skaudžios. Tai nacistinės Vokietijos ir jos pasekėjų klaidos.

Du broliai Malrichas ir Rašelis - alžyrietės ir vokiečio vaikai. Jie gimė Alžyre, tačiau dar vaikystėje persikėlė į Prancūziją. Broliai skirtingi: vienas - padorus pilietis, turintis šeimą ir darbą, o kitas - priemiesčių vaikis be jokio tikslo gyvenime.

Jų tėvus Alžyre nužudo teroristai, tačiau ši Alžyro tema man knygoje pasimeta. Bet po šio įvykio broliai sužino, kas iš tiesų buvo jų tėvas - nacis, Hitlerio idėjų sekėjas, dirbęs koncentracijos stovyklose.
Taip jį įtraukė, kad jis manė turįs prisiimti tėčio kaltę. Įsivaizdavo, kad gyvena stovykloje, kad yra esesininko vaikas, žaidžiantis su kitais vaikais, mušantis ir žudantis vargšus nelaimėlius, kurie jam nieko nepadarė. Pavojingiausi spąstai yra tie, kuriuos patys sau paspendžiame. Rašelis net ketino užsivilkti juodą švarką, nueiti pas teisėją ir prisiimti kaltę dėl visų Trečiojo reicho nusikaltimų.
Vienas iš brolių labai skaudžiai priima tokią žinią. Savigrauža ir kaltės jausmas galiausiai sužlugdo jo gyvenimą. Kitas brolis priima tai ramiau, tačiau ir jis patiria permainų.

Skaityti buvo įdomu, bet iki tam tikros ribos. Holokausto tema manęs nesukrėtė. Esu apie jį nemažai skaičiusi, ir žiaurumai manęs smarkiai nebeveikia. O šioje knygoje ši tema buvo išreikšta paprastai, neypatingai, neišskirtinai.

Bet bendras įspūdis, perskaičius visą knygą - labai vidutinis. Aš net nežinau kodėl. Gal dėl to kad temų per daug užgriebta? Ir nė į vieną dorai neįsigilinta? Lieka neatsakytų klausimų, neišspręstų mįslių. 

Ir į pagrindinį klausimą neatsakoma: ar turėtų vaikai prisiimti tėvų klaidas? Daug apmąstymų, filosofavimų, aptarinėjimų. To atsakymo gal ir nereikia - įdomu, kaip skirtingi žmonės žvelgia į iš dangaus nugriuvusią žinią. Tačiau trūko kažkokio aštrumo ir aktualumo, tad bendras įspūdis labai blankus.

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 226
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "Le village de L'Allemand ou Le journal des freres Schiller"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

John Galsworthy "Forsaitų saga" 1, arba Savininkai

Jei yra toks dalykas kaip skaitymo malonumas, tai nuo šiol jis man asocijuosis su "Forsaitų saga". Ką tik perskaičiau pirmąją dalį. Neseniai LTV rodė "Sagos" serijas, kurias su malonumu žiūrėjau. Knygos ėmiausi tik po to, šiek tiek baiminausi, kad bus nuobodu, kadangi jau buvo žinoma įvykių seka. Bet nieko panašaus - skaičiau godžiai, geroms knygoms visada atsiras vietos mano galvoje.