Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Boualem Sansal "Vokiečių kaimas, arba Brolių Šilerių dienoraštis", arba Tėvų klaidos


Boualem Sansal "Vokiečių kaimas, arba Brolių Šilerių dienoraštis" - romanas apie tėvų klaidas ir jų naštą vaikams.

Parašyta gerai. Žodžiai liejasi sklandžiai, gražiai, tvarkingai.

Ir tema nebloga užkabinta: ar turėtų vaikai atsakyti už tėvų klaidas? Tos klaidos - skaudžios. Tai nacistinės Vokietijos ir jos pasekėjų klaidos.

Du broliai Malrichas ir Rašelis - alžyrietės ir vokiečio vaikai. Jie gimė Alžyre, tačiau dar vaikystėje persikėlė į Prancūziją. Broliai skirtingi: vienas - padorus pilietis, turintis šeimą ir darbą, o kitas - priemiesčių vaikis be jokio tikslo gyvenime.

Jų tėvus Alžyre nužudo teroristai, tačiau ši Alžyro tema man knygoje pasimeta. Bet po šio įvykio broliai sužino, kas iš tiesų buvo jų tėvas - nacis, Hitlerio idėjų sekėjas, dirbęs koncentracijos stovyklose.
Taip jį įtraukė, kad jis manė turįs prisiimti tėčio kaltę. Įsivaizdavo, kad gyvena stovykloje, kad yra esesininko vaikas, žaidžiantis su kitais vaikais, mušantis ir žudantis vargšus nelaimėlius, kurie jam nieko nepadarė. Pavojingiausi spąstai yra tie, kuriuos patys sau paspendžiame. Rašelis net ketino užsivilkti juodą švarką, nueiti pas teisėją ir prisiimti kaltę dėl visų Trečiojo reicho nusikaltimų.
Vienas iš brolių labai skaudžiai priima tokią žinią. Savigrauža ir kaltės jausmas galiausiai sužlugdo jo gyvenimą. Kitas brolis priima tai ramiau, tačiau ir jis patiria permainų.

Skaityti buvo įdomu, bet iki tam tikros ribos. Holokausto tema manęs nesukrėtė. Esu apie jį nemažai skaičiusi, ir žiaurumai manęs smarkiai nebeveikia. O šioje knygoje ši tema buvo išreikšta paprastai, neypatingai, neišskirtinai.

Bet bendras įspūdis, perskaičius visą knygą - labai vidutinis. Aš net nežinau kodėl. Gal dėl to kad temų per daug užgriebta? Ir nė į vieną dorai neįsigilinta? Lieka neatsakytų klausimų, neišspręstų mįslių. 

Ir į pagrindinį klausimą neatsakoma: ar turėtų vaikai prisiimti tėvų klaidas? Daug apmąstymų, filosofavimų, aptarinėjimų. To atsakymo gal ir nereikia - įdomu, kaip skirtingi žmonės žvelgia į iš dangaus nugriuvusią žinią. Tačiau trūko kažkokio aštrumo ir aktualumo, tad bendras įspūdis labai blankus.

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 226
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "Le village de L'Allemand ou Le journal des freres Schiller"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

V. E. Schwab "A Darker Shade of Magic", arba Sluoksniuotas magiškas Londonas

Po "Hario Poterio" man norėjosi dar magijos. Todėl ėmiausi jau senokai Booktube šmėkščiojančio V. E. Schwab fantazy romano "A Darker Shade Of Magic"/"Tamsesnysis magijos atspalvis". Ir jis, pasirodo, tikrai tikrai puikus.

George Orwell "Lapok, aspidistra", arba Ko vertos menininko kančios?

Po truputį atrandu kitokį George Orwellą. Ilgą laiką jis buvo dar mokykloje skaityto "Gyvulių ūkio" autorius, ir viskas... "Gyvulių ūkis" taip pat puiki knyga, bet pernai atradau Orwellą iš naujo - su autobiografine knyga  "Dienos Paryžiuje ir Londone" . Ir štai neseniai knygyne užmačiau šį naują, pernai išleistą romaną "Lapok, aspidistra". Apžiūrėjau ir padėjau, bet po to nesusilaikiau ir parsisiunčiau internetu.