Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Eowyn Ivey "Sniego vaikas", arba Snieguolė Aliaskoje


Eowyn Ivey "Sniego vaikas" - miela knyga. Pasaka apie Snieguolę Aliaskos stiliumi.

Pamenat Snieguolę - rusišką pasaką ir multiką apie mergaitę, kurią iš sniego nusilipdė du diedukai. Štai čia tas pats: Meibelė ir Džekas Aliaskoje nulipdo snieginę mergaitę. Ir ji atgyja...
- Žinau, tai skamba neįtikėtinai, bet argi nesupranti? - neatlyžo ji. - Mes troškome jos, lipdėme ją su meile ir viltimi, ir ji atėjo pas mus. Ji yra mūsų maža mergaitė. Nežinau tiksliai kaip, bet ji sukurta iš šios vietos, iš šito sniego ir šito šalčio. Argi negali tuo patikėti?
Tiesa, paskui paaiškėja, kad nenulipdyta ji, o tikrų tikriausia. Ir kilusi ji ne iš pasakos ar sniego, o iš svetimos šalies. Ir dar ir tėvus turėjo - tikruosius, o ne ją priglaudusius Meibelę ir Džeką. O ir tų dviejų senstelėjusių laimės ieškotojų gyvenimas ne rožėmis klotas. Juos lydi sunkus gyvenimas, šaltis, nelaimės, liūdesys ir neviltis.

Toji snieginė mergaitė į jų pasaulį įneša skaidrumo, bet ne viskas taip lengva ir paprasta.

Dailiai parašyta: stebuklingai, pasakiškai. Viršelis puikus - jį kūrė iliustratorė Agnė Kananaitienė.

Skaityti gera ir miela, nors nieko daug iš šios knygos ir neišmoksti. Nepasakyčiau, kad ši knyga įsirėžė man į smegenis. Perskaičiau ir jau beveik pamiršau.

Mano įvertinimas: 3,5/5

Leidykla: "Metodika"/"Sofoklis"    
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 226
Originalo metai: 2012
Originalo pavadinimas: "The Snow Child"

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės", arba Emocijų štilis

Net idealiausiuose santykiuose ateina nusivylimo akimirkos, kai pradedi pastebėti kito žmogaus ydas. Štai ir mano romanas su Harukiu Murakamiu priėjo šią ribą.

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Rokas Flick "Šiaurės Sachara", arba Prūsijos karalystės žlugimas

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...