Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jack London "Smokas Belju", arba Nuobodus supermenas


Ar keistai nuskambės, jei pasakysiu, kad nuotykinė literatūra man nuobodi?.. Štai kad ir Jacko Londono "Smokas Belju". Keista, ar ne? Juk nuotykinė literatūra ir yra skirta nuoboduliui prablaškyti. O man nuobodu. 

Kaip ir Holivudo trileriai - tik šaudo ir gaudo. Taip ir čia - aiški schema, žinai, kad bus kažkokių nuotykių, įvykių, tragedijų. O man labiau patinka kapstytis po žmonių smegenis ir jausmus.

Dėl tos pačios priežasties man nuobodūs ir meilės romanai bei detektyvai. Vėlgi - dėl tos pačios aiškios ir nuspėjamos schemos. Juk viskas ir taip aišku, kaip baigsis, ar ne?

Taigi, ir šis Aliaskos kraštą ir žmones aprašantis romanas manęs nesuviliojo. Nebuvo man įdomūs tie Smoko Belju nuotykiai ar Aliaskos gyventojų kasdienybė. Viskas čia vyksta "šaudo ir gaudo" schema, tik Aliaskos stiliumi.
Perlėkęs užtvarą ir išvažiavęs ant lygaus ledo, Smokas nušvilpė visu smarkumu, garsiai šaukdamas: 
- Bili, Bili! 
Bilis išgirdo ir atsiliepė. Daugybės laužų, sukurtų ant ledo, šviesoje Smokas pamatė roges, kurios išsinėrė iš šono ir šoko vytis. Šunys buvo pailsėję ir greit prisivijo. Kai besivejančios rogės susilygino su juo, Smokas šoko į jas, Bilis peršoko į jo roges ir nuvažiavo šalin. 
- Kur Didysis Olafas? - suriko Smokas. 
- Pirmas važiuoja! - atsakė Bilis. 
Laužai greit liko užpakalyje, ir Smokas vėl skriejo per neįžvelgiamą tamsą.
Dar kai kas man nepatinka Jacko Londono kūryboje. Skaičiau porą jo knygų ir pastebėjau tą patį. Mane erzina  superprotingi, superšaunūs jo pagrindiniai veikėjai. Tobuli, supermeniški, visažiniai, viską sugebantys, neklystantys. Ir netikroviški. Ir nuobodūs...

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Vaga"    
Leidimo metai: 1985
Puslapių: 228
Originalo metai: 1912
Originalo pavadinimas: "Smoke Bellew"

Komentarai

  1. Tai ne romanas. Kai tai suprasite, gal ir knygą įvertinsite kitaip.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...