Knygoholikės užrašai

Man į rankas papuolė vos ne antikvarinės Ray Bradbury "Marso kronikos" (išleistos 1967 m.). Knygą norėjau numesti po keliolikos puslapių, bet paskui kažkas mane užkabino, tad perskaičiau iki galo. 

Daug vilčių dėjau į šią knygą, tačiau nusivyliau... Idėja gera, bet knyga silpna. Joey Goebel'io knygos "Kankinkite artistą" idėja ne nauja - kaip iš radijo ir televizijos sklindantį marazmą pakeisti aukštesnio lygio medžiaga.

Jaroslavo Hašeko romanas "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai" patenka į legendinių knygų sąrašiukus, bet, žinau, taip pat sulaukia ir prieštaringų vertinimų. Vieni, ir aš taip pat, laiko šią knygą nuostabia, o kiti - visiška nesąmone.

Štai taip bibliotekininką/-ę įsivaizduoja lenkų menininkas ir kompiuterinių žaidimų kūrėjas  Mateusz Skutnik :  Pati neseniai buvau savojoje bibliotekoje, nešiau grąžinti "Silva rerum", mano bibliotekininkės atrodo visai ne taip: viena - senutė su ežiuku kirptais plaukais, kita - ilgakojė blondinė. Nors ką gali žinoti, gal Lenkijoje bibliotekininkai atrodo kitaip... Rodos, Skutnikas turi blogos patirties bibliotekoje :)  Beje, čia personažas iš žaidimo  "DayMare Town" . Fainas žaidimukas, originalus, toks šiurpuliukus keliantis, visai netipiškas. Yra trys dalys, vieną dalį, berods, esu perėjusi. Šiandien turiu laiko, pažaisiu... 

Va, suskaičiau ir antrąjį K. Sabaliauskaitės "Silvarerumą". Kadangi apie šį romaną tiek kalbėta ir rašyta, tai neišsiplėsiu ir smarkiai neprisidėsiu prie šios knygos panikos. Trumpai tariant, patiko ir antroji dalis. Gal netgi labiau nei pirmoji, nes buvo įdomu skaityti jau pažįstamų personažų istorijas. Pirmoji dalis pasiūlė tik  užuomazgas, o antroji sužadino smalsumą:  pasidarė įdomu, kas gi iš tikrųjų nutiko. 

Nors apie Boriso Vian knygiūkštę buvau girdėjusi keletą teigiamų atsiliepimų, bet man ji absoliučiai nepatiko. Šūdas, ir tiek.   Jei reikėtų pora žodžių nusakyti knygos siužetą, tai būtų: krušasi ir keršija. Knyga vos 90 puslapių, o seksas - kiekvienam puslapy. Vėliau perskaičiau, kad Borisas Vian prancūzas, tai daug kas paaiškėjo, bet knyga nuo to žavesnė netapo. Dar plius kažkokie banalūs rožinių mergaičių svaičiojimai: "ak, jūs toks žavus", "oi, jūs mane iš proto varote", "bučiuokite mane", "nebučiuokite manęs", "glamonėkite mane visą naktį", "aš jus dievinu"... Geriau vokiečių pornofilmą būčiau žiūrėjusi: krušliavos tiek pat, mažiau banalybių ir teksto.  O svarbiausia, kad esmė ne sekse, o keršte. Baltą odą turintis vyriokas su aštuntadaliu juodaodžio krauju keršija už nužudytą savo brolį: dulkina ir žudo baltąsias merginas. Krauju nuplaukime rasizmą! Martinas Liuteris Kingas tikrai galvelę paglostytų už tokią kny...

Aleliuja! "Silva rerum" pagaliau pas mane, perskaičiau ir nešiu atgal į biblioteką grąžinti. Dar šiandien atėjo el. laiškelis apie antrosios dalies rezervaciją - jau ir ta laisva. Ar skaitysiu? Taip, skaitysiu. Kadangi, Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerum" jau apdainuota daug kur, tai neišsiplėsiu. Pasakysiu tik tiek, kad pritariu abiems frontams: ir tiems, kuriems ji patinka, ir tiems, kurie mato, jog ne viskas šioje knygoje idealu. Pritariu pirmiesiems ir sakau: "Taip, ši knyga puikus reiškinys Lietuvos knygynų lentynose", bet taip pat linksiu galva, kai antrieji, pavyzdžiui, klausia "O apie ką ši knyga?" Iš tiesų, apie ką?.. Apie 17 amžiaus Vilnių... R.Č. nuotr. Viso to nė nenutuokė Norvaišos, į miestą įvažiavę pro tuos pačius Bernardinų vartus, pro kuriuos kitados, prieš vienuolika metų, bėgo iš niokojamo miesto. Šiuosyk miestas juos pasitiko nebe degėsių smarsu ir kraujo klanais gatvėse, o žvirblių čirškimu, ore tvyrančiu ...