2011 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis

K.Sabaliauskaitės "Silva rerum II"


Va, suskaičiau ir antrąjį K. Sabaliauskaitės "Silvarerumą". Kadangi apie šį romaną tiek kalbėta ir rašyta, tai neišsiplėsiu ir smarkiai neprisidėsiu prie šios knygos panikos. Trumpai tariant, patiko ir antroji dalis. Gal netgi labiau nei pirmoji, nes buvo įdomu skaityti jau pažįstamų personažų istorijas. Pirmoji dalis pasiūlė tik  užuomazgas, o antroji sužadino smalsumą:  pasidarė įdomu, kas gi iš tikrųjų nutiko. 


Tiesa, buvo pora nemalonių bobiškų vietų, pavyzdžiui, kai susenusi Uršulė kaip kokia sąvadautoja gundo sūnėno žmoną, kad ši sugultų su savo nuosavu vyru ir pagaliau pradėtų šeimos įpėdinį... Kažkaip neskaniai suskaičiau, nors tai neva turėję skambėti romantiškai.

Labiausiai patiko maro aprašymas, tiksliau rašytojos sukurta grandinė, kaip maras nuo vieno gyventojo plinta  iki kito: tas tą palietė, tas tą pabučiavo, vienas nusičiaudėjo, kitas pasigavo... Ir taip mirtinas virusas keliauja žudydamas.

R.Č. nuotr.
... ir vien patsai Jėzus Kristus asmeniškai, o tikriau - didžiulė vokiška, malonėm garsėjanti medinė jo nukryžiuoto skulptūra Šventųjų Petro ir Povilo bažnyčios prieangyje - apkrėtė du šimtus dvidešimt vieną maldininką, uoliai, su nuoširdžia meile ir baiminga viltimi bučiavusį Išganytojo pėdas taip, kad net dažai toje vietoje išdilo. O pirmasis užkrato pažeistom lūpom ten prisilietė vietinis priemiesčio žvejas, Petras Gaidamavičius, antra diena krečiamas keisto karščio su baisiu vėmimu, lydimu troškulio, dusulio ir besidaužančios širdies; Panie Jezusie, - per sekmadienines mišias karštai meldėsi jis, - padaryk taip, kad nesirgčiau trečiadienį, kai bus tinklų užmetimas, mat ką tik buvo nusipirkęs uolekčių uolektis virvelės tinklams, už cielą auksiną, ir tai dėl to auksino tikrumo juodu su virvininku piktai susiginčijo: anava, žiūrėk, netikras - pakramtęs monetą rodė tas virvininkas; kaipgi netikras, tikras, tikras, nepadirbtas, apseilėtą pinigą kramtė ir Petras Gaidamavičius; galiausiai juodu sulygo, sukirto rankom; abu laimingi, abu - apsikrėtę. 
Na, ir šiaip patiko tas rašytojos mokėjimas supinti žmonių likimus: nepamirštas lieka ir koks kapų plėšikėlis ar tarnaitė. Pagalvojau, kad K. Sabaliauskaitė būtų nebloga detektyvų rašytoja. Nebent trečiąją "Silva rerum" dalį dar rašytų. Bet gal jau pakaks?..

 Mano įvertinimas: apie 5 iš 5 

Leidykla: "Baltos lankos"
Metai: 2011
Puslapių: 294
Knyga iš: bibliotekos
Kainavo: 0

1 komentaras:

  1. Perskaičiau ir antrą dalį. Net negaliu pasakyti, kad ta pirmoji, ar šita antroji patiko labiau. Man patiko abi. Praėjus kuriam laikui, būtinai perskaitysiu antrąsyk visas dalis. nes jaučiu, kad visko, ką rašytoja norėjo perteikti - nesupratau. Super knyga, kurią norisi perskaityti antrąsyk..

    AtsakytiPanaikinti