Va, suskaičiau ir antrąjį K. Sabaliauskaitės "Silvarerumą". Kadangi apie šį romaną tiek kalbėta ir rašyta, tai neišsiplėsiu ir smarkiai neprisidėsiu prie šios knygos panikos. Trumpai tariant, patiko ir antroji dalis. Gal netgi labiau nei pirmoji, nes buvo įdomu skaityti jau pažįstamų personažų istorijas. Pirmoji dalis pasiūlė tik užuomazgas, o antroji sužadino smalsumą: pasidarė įdomu, kas gi iš tikrųjų nutiko.
Tiesa, buvo pora nemalonių bobiškų vietų, pavyzdžiui, kai susenusi Uršulė kaip kokia sąvadautoja gundo sūnėno žmoną, kad ši sugultų su savo nuosavu vyru ir pagaliau pradėtų šeimos įpėdinį... Kažkaip neskaniai suskaičiau, nors tai neva turėję skambėti romantiškai.
Labiausiai patiko maro aprašymas, tiksliau rašytojos sukurta grandinė, kaip maras nuo vieno gyventojo plinta iki kito: tas tą palietė, tas tą pabučiavo, vienas nusičiaudėjo, kitas pasigavo... Ir taip mirtinas virusas keliauja žudydamas.
Labiausiai patiko maro aprašymas, tiksliau rašytojos sukurta grandinė, kaip maras nuo vieno gyventojo plinta iki kito: tas tą palietė, tas tą pabučiavo, vienas nusičiaudėjo, kitas pasigavo... Ir taip mirtinas virusas keliauja žudydamas.
Na, ir šiaip patiko tas rašytojos mokėjimas supinti žmonių likimus: nepamirštas lieka ir koks kapų plėšikėlis ar tarnaitė. Pagalvojau, kad K. Sabaliauskaitė būtų nebloga detektyvų rašytoja. Nebent trečiąją "Silva rerum" dalį dar rašytų. Bet gal jau pakaks?..
Mano įvertinimas: apie 5 iš 5
Leidykla: "Baltos lankos"
Metai: 2011
Puslapių: 294
Knyga iš: bibliotekos
Kainavo: 0
Perskaičiau ir antrą dalį. Net negaliu pasakyti, kad ta pirmoji, ar šita antroji patiko labiau. Man patiko abi. Praėjus kuriam laikui, būtinai perskaitysiu antrąsyk visas dalis. nes jaučiu, kad visko, ką rašytoja norėjo perteikti - nesupratau. Super knyga, kurią norisi perskaityti antrąsyk..
AtsakytiPanaikinti