Man į rankas papuolė vos ne antikvarinės Ray Bradbury "Marso kronikos" (išleistos 1967 m.). Knygą norėjau numesti po keliolikos puslapių, bet paskui kažkas mane užkabino, tad perskaičiau iki galo.
Kėlė juoką naivus požiūris į ateities technologijas ir keliones kosmosu: astronautas kosminiu laivu gabenasi akordeoną, nusileidę valgį gamina prie laužo, pirmieji atsikraustėliai žmonių miestams Marse statyti gabena medieną (!), vaizdai perduodami besisukančiomis kino juostomis, vis dar naudojamos rašomosios mašinėlės (kada paskutinį kartą tokią matėte? jau nekalbu apie tai, kad daugeliui tokios net neteko čiupinėti)...
O marsiečių buitis, atvirkščiai, aprašoma per daug painiai ir nesuprantamai.
R. Bradbury knygą rašė 1966 metais. Jam atrodė, kad kelionės į Marsą ir kitas planetas prasidės nuo 1999-ųjų, 2005-aisiais kils atominis karas, 2026 metais, pagal R. Bradbury, Žemė beveik visai turėtų susinaikinti... Na, bet jis daug kur šioje knygoje prašovė pro šalį, taip kad neverta tikėti.
Buvo panašumų į kitas fantastines knygas, ypač Stanislavo Lemo "Soliarį" - "Marso kronikose" yra kelios istorijos, kur žmonės susitinka su seniai mirusiais artimaisiais. Kartojasi kitų paties R. Bradbury knygų temos, pvz., "Fahrenheit 451". Žodžiu, beveik viskas kažkur girdėta, kažkur matyta...
Tai kodėl aš ją skaičiau? Mane šiek tiek patraukė tos istorijos, iš kurių sudėliotos šios kronikos: nuo pirmųjų ekspedicijų į Marsą iki didžiulių žmonių miestų ir jų ištuštėjimo... Istorijos gana 'kreizovos', vienos nuobodesnės, kitos įdomesnės. Tai ne kažkokia abstrakti vadovėlinė istorija, o konkrečių žmonių gyvenimai. Kažkaip keistai juos veikia Marsas: smegenys pradeda kitaip veikti, ir nelabai suprasi, kas čia vyksta iš tikrųjų, o kas - tik haliucinacijos. Žodžiu, kaip ir kituose R. Bradbury kūriniuose, svarbiausia - emocijos.
Dar tos istorijos - tarsi žmonių ydų kolekcijos. Noras naikinti, bukumas, godumas ir t.t. Tik kartais rašytojas per daug tiesmukai bado pirštu į žmonių ydas. Na, knygutė šiaip sau - nei itin bloga, nei gera. Kai knyga tik pasirodė 1966-aisiais, gal ir buvo ypatinga, bet dabar man atrodo naivi. Kiti rašytojo kūriniai ("Fahrenheitas" ar "Pienių vynas") man patiko labiau.
Mano įvertinimas: 3 su pliusu/5
Leidykla: "Vaga"
Metai: 1967
Puslapių: 229
Knyga iš: tėvo bibliotekos
Kainavo: 0
Cha, patiko straipsnelis tavo. Pats dabar skaitau šią knygą, irgi užkabino, tačiau neturiu nieko prieš tą antikvarinį stilių, juolab, kad teko skaityti dar žiauresnių knygų...
AtsakytiPanaikintiO man šita knyga yra šedevras. Ir niekaip kitaip. Neapsakomas rayštojo talentas, neįtikėtina fantazija.
AtsakytiPanaikintiKnyga apie nostalgija zemei gyvenant kitoje planetoje. Skaityta senai. Vaikysteje. Isimintina.
AtsakytiPanaikintiSiandien sios knygos ieskau audio formatu originalo kalba.
Ar turite du kartus skaitytu knygu lentyna? Perskaite sia knyga i pastaraji klausima atsakysite taip.
Darius