Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Haruki Murakami "Prisukamo paukščio kronikos"

Nieko objektyvaus iš šio įrašo nesitikėkite - Harukį Murakamį myliu be išlygų.

Neieškau to, ko paprastai ieškau kitose knygose: nesistengiu suvokti, ką rašytojas bando pasakyti, neieškau moralo, egzistencinių temų ir atsakymų į klausimą "Kodėl reikėjo rašyti šią knygą?". Tiesiog einu ten, kur mane veda tekstas. O šis turi man kažkokį hipnotinį poveikį. Ir jei reikėtų rašyti recenziją, interpretaciją ar dar ką nors panašaus, net nežinočiau nuo ko pradėti. Pagarba Murakamiui. 

R. Č. nuotr. 
Kaip ir kiekvieną rytą, išgirdau prisukamą paukštį - įsitaisęs nežinia kurio medžio viršūnėje, jis prisukinėjo savo spyruoklę. Užverčiau laikraštį, atsisėdau ir nugara atsišliejau į verandos stulpą ir užsižiūrėjau į sodą. Paukštis dar kartą suriko tuo savo gargždžiu balsu - pratisas, džeržgiantis garsas atsklido iš netoliese augančios pušies viršūnės. Įtempęs akis žvilgsniu ėmiau naršyti šakas, tačiau paukščio niekur nebuvo matyti, tik girdėjosi riksmas. Kaip ir visada. Pasaulio spyruoklė šiai dienai jau prisukta. 
Mano vertinimas: 5/5 

Leidykla: "Baltos lankos"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 1997
Originalo pavadinimas: "Nejimaki-dori Kuronikuru" (angl. "The Wind-Up Bird Chronicle")
Puslapių: 583
Knyga: iš knygyno
Kainavo: 18 Lt

Komentarai

  1. Lygiai tokios pat (o gal panašios) jausenos ir mane apima, kai skaitau Murakamį. Tarsi gyvenčiau ten kur tuo metu viskas vyksta.

    AtsakytiPanaikinti
  2. geriausia jo knyga, vėliau tapo komerciniu

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...