Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

William Wharton "Paukštukas", arba Draugystė psichiatrijos ligoninėje

Oho! Po keistu viršeliu ir negirdėta leidykla slėpėsi perliukas - Williamo Whartono romanas "Paukštukas". Tai tarsi "Pragaro virtuvės vaikėzai" ir "Skrydis virš gegutės lizdo" kartu sudėjus. Jau džiaugiuosi, kad dalyvauju Knygų iššūkyje, nes, jei ne jis, manau, šios knygos skaitymas būtų nusikėlęs dar porai metų. Puikus ir pritrenkiantis romanas. Ploju rankomis ir manau, kad tai bus metų atradimas. 

Ne veltui knygos gale paminėtas Froidas - remiantis šia knyga galima parašyti visą psichologijos traktatą. Tačiau iš tiesų romano centre - paprasta, jaudinanti, nuoširdi dviejų berniukų draugystė. Labai skirtingų vaikų - kietuolio ir keistuolio - draugystė. Abu - savaip žalojami netikusių savo tėvų ir skurdžios vaikystės.

Sukurti labai įdomūs ir skirtingi personažai. Talentinga, šiuolaikiška, nenudailinta kalba. Daug psichologinių dalykėlių, suteikiančių pikantiškumo šiai knygai. Vienas veikėjas - padauža, kitas - su kuo aiškiausiai išreikštais autizmo spektro sindromais. Žinoma, knygoje net diagnozė nepaminėta - rašytojo vaizduotė sugebėjo sulipdyti tokius skirtingus veikėjus, o ligą paversti romantiška manija išmokti skraidyti.

Viskas puikiai supinta: praeitis-dabartis, prisiminimai-realybė, vaikystė-karas... Veiksmas vyksta psichiatrinėje ligoninėje, kur po karo atsiduria abu veikėjai.
Kyšteliu šaukštą košės Paukštukui prie veido. Jis tebežiūri man į akis, ne į košę. 
- Gerai, Paukštuk. Laikas pradėti virpinti sparnus ir pypsėti. Aš tuo netikiu. 
Jis nesujuda. <...>
- Klausyk, Paukštuk. Tas vyrukas suteikia man ypatingą progą pamaitinti tave. Išsižiok! Žinau, kad visas šis reikalas velniškai žeminantis, tačiau koks skirtumas, kas tave maitins, - jis ar aš. Jei ketini vaidinti bukagalvį paukštį, bent jau būk nuoseklus. Žinai, tu šiki ne kaip paukštis. Gali striksėti kiek panorėjęs, bet niekada iš čia neišskrisi. Tave šiame narve žada laikyti visą likusį gyvenimą!
Prisiminimai, realybė ir psichologinės problemos sunarpliotos taip gerai ir įtikinamai, kad pradedi įtarti, kad rašytojas pats yra buvęs kažkurioje barikadų pusėje. Ir iš tiesų - W. Whartonas tarnavo II pasauliniame kare inžineriniame dalinyje, buvo sužeistas (kaip ir romano herojus). Po karo baigė menus ir psichologiją, o romanas paremtas patirtimi, įgyta psichiatrijos ligoninėse.

W. Whartonas iš tiesų buvo tapytojas, ir pirmąjį savo romaną (tai ir buvo "Paukštukas") parašė jau peržengęs penkiasdešimtmetį. Ir po to sekė dar keliolika romanų bei prisiminimų knygų. Net pagal tris jo knygas buvo pastatyti filmai.

1984 metais buvo pastatytas ir "Paukštukas". Kažką panašaus į treilerį galima pažiūrėti čia arba čia. Viso filmo dar nežiūrėjau, bet iš epizodų, atsiliepimų ir bendro įspūdžio, rodos, žiūrėti verta.


Leidykla: "Presvika" 
Leidimo metai: 2004
Puslapių: 272
Originalo metai: 1978
Originalo pavadinimas: "Birdy"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".

Zita Čepaitė "Emigrantės dienoraštis", arba Kaip lietuviai laimės ieškojo

Patiko man ši Zitos Čepaitės emigracinė pasaka. Niūroka, bet turbūt mažai kam teko girdėti džiaugsmu trykštančias emigrantų istorijas. O Lietuvoje turbūt nebėra nė vienos šeimos, kurios emigracija nebūtų palietusi: laimės ieškoti iškeliavo giminaičiai, draugai, šeimos nariai, bendradarbiai, kaimynai...