Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Markus Orths "Katalina", arba Leitenantas-vienuolė

Po kelių nuobodžių, painių, sunkių, neįdomių knygų skaityti puikią mėgiamo rašytojo knygą buvo vienas malonumas. Markuso Orthso "Katalina" 2006 metais pelnė geriausio Vokietijos istorinio romano titulą.

Romanas paremtas realios asmenybės - "leitenanto-vienuolės" - gyvenimu. Katalina de Erauso - 16-17 amžiuje gyvenusi moteris, pabėgusi iš vienuolyno ir visą savo brandų gyvenimą apsimetinėjusi vyru. Ji keliavo, studijavo, kariavo. Tai tuo laikmečiu buvo neįmanoma moteriai. O Katalina de Erauso panoro pati valdyti savo gyvenimą.
Tačiau, kai po kelių dienų Chuanas ir Katalina tapo gimdymo liudytojais - naujagimis buvo mergaitė, - ir kai Katalina paprašė išversti į ritualinę kalbą ("Tu būsi namų širdyje, niekur neisi, niekad netapsi keliautoju, būsi įkalinta ugnis, ugniakuro akmuo, čia tave įkurdina ir užkasa mūsų dievas), kai pamatė, kad į mergaitės lopšį dedamas audimo prietaisas (berniukui dėtų mažiuką kardą ir skydą), Katalina Chuanui pasakė, kad atėjęs laikas keliauti toliau.
Vien šykštus šios asmenybės apibūdinimas kelia smalsumą, o M. Orths apsiėmė parašyti apie ją visą knygą. Rašytojas šen bei ten surankiojo užuominas apie šią realią asmenybę ir sukūrė romaną. Ir jei kituose kūriniuose įprastas jo stilius kartais kiša jam koją ("Mokytojų kambarys",  "Kambarinė"), tai čia viskas tinka kuo puikiausiai.

Knyga - tarsi nenugludintas deimantas. Nuostabus ir šiurkštus tuo pačiu metu - kaip ir pati Katalina de Erauso, kaip ir tas laikmetis - 16 ir 17 amžių sankirta.

Velniškai įdomi nuostabios ir drąsios moters istorija. Patenkinamas ne tik skaitytojo nuotykių troškimas (Katalina keliauja iš Ispanijos į Vest Indiją, sudūžta jos laivas, ji patenka į kalėjimą, užsirašo į kariuomenę, kovoja dvikovose), tačiau rašytojas leidžia pasimėgauti ir gilesniais romano klodais.
Viskas netikra, mąstė Franciskas. Viskas tik suvaidinta. Ir ta nauja mintis virto įsitikinimu, kuris buvo ir paprastas, ir baisus: jir visi tokie, tie žmonės. <...> Kaip jis vaidina prieš žmones, taip ir jie vaidina.
Katalina bando surasti save - suvokti, kas ji tokia. Būti apsimetėliu nelengva - bet kada gali būti atpažintas. Tačiau sunkiausia Katalinai susivokti savyje: ką jai veikti, ko ieškoti, ką mylėti. O ir ta meilė romane - nenugludinta, neromantiška, visai neholivudiška, nepikantiška. Kaip ir visas romanas iki pat pabaigos - jokių nereikalingų puošmenų, tik kraštutinumai. Nelabai pasispardysi, pasirinkęs tokį savo kelią, kaip Katalina-Fransiskas: telieka eiti tuo keliu iki pabaigos.
Indėnai neturi žodžio "būtum"...
Leidykla: "Mintis"  
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 296
Originalo metai: 2005
Originalo pavadinimas: "Catalina"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

J.Hašeko "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai", arba Nuvainikuotas karas

Jaroslavo Hašeko romanas "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai" patenka į legendinių knygų sąrašiukus, bet, žinau, taip pat sulaukia ir prieštaringų vertinimų. Vieni, ir aš taip pat, laiko šią knygą nuostabia, o kiti - visiška nesąmone.

Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo", arba Rūko supančioti

"Skrydis virš gegutės lizdo" - puiki knyga. Kai ji pasirodė 7 dešimtmetyje, tapo kontrkultūros atspirties tašku, daugelį įkvėpė anarchijai ir maištui prieš valdžią. Tokio efekto aš, aišku, nepatyriau - tam, kad pajustum tokį poveikį, kurį sukėlė Kesey, Salinger'io, Kerouac'o ar Burroughs'o knygos, reikia ir gimti tame laikmetyje.