Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Apie mane

Knygoholikės užrašai - tinklaraštis apie knygas, neskirtas nei parduoti, nei reklamuoti, rašomas privataus asmens.

Tas privatus asmuo esu aš, trisdešimtmetį peržengusi filologė ir vertėja. Tačiau pirmiausia esu aistringa skaitytoja. Šį tinklaraštį rašau dėl laisvės. Man tai - galimybė atitrūkti nuo teorijos ir rėžti į akis, kai knyga man nepatinka, ar pagirti patikusią. Taip pat čia puiki vieta sutelkti savo mintims apie perskaitytas knygas.

Visos knygų apžvalgos yra subjektyvios, paremtos asmeniniais įspūdžiais.

Norite susisiekti, paklausti, pasiūlyti, pristatyti, padovanoti knygą - rašykite knygoholike@gmail.com.

Esu ir feisbuke: Knygoholikė.

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.
1 komentaras
Skaityti toliau»

Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas", arba Puslaukinė siela

Gera pradėti metus su puikia knyga: Arto Paasilinnos "Kaukiančiu malūnininku". 
1 komentaras
Skaityti toliau»

Ar lengva būti šventuoju, arba John Steinbeck "Mūsų nerimo žiema"

Tarp pomidorų džiovinimo ir uogienių virimo spėjau perskaityti "Mūsų nerimo žiemą". Čia buvo antrasis mano susitikimas su knyga: pirmąją, naujo leidimo, dar praeitais metais "suskaitė" šuo, antrąją, 9-ojo dešimtmečio leidimo, neseniai išsimainiau su knygoholikų klano nare. Puiki talentingo rašytojo knyga.  Nors knygą Steinbeck'as parašė 1961 metais, tai gali būti bet kurio dešimtmečio istorija - iki pat dabar. Beveik nėra nuorodų į konkretų laikmetį, nėra aprašymų, tiksliau jie minimalūs. Knyga sudaryta iš dialogų, kurie,  beje, ne knygiški, o lyg iš šnekamosios kalbos: trumpi, šmaikštūs. Visa kita, kas ne dialogai, - Iteno Houlio (pagrindinio veikėjo) kontempliacijos, dažniausiai gimstančios slaptame, jam vienam žinomame Kampe.  Atėjau į Senąjį uostą. Pasakyti sudie? Kam? Nežinau. Negalėjau prisiminti. Rodos, norėjau eiti į savo Kampą, bet kiekvienas prie jūros augęs žmogus žino, kad dabar potvynis, ir mano Kampas užlietas tamsių vandenų.  Istor...
Rašyti komentarą
Skaityti toliau»