Ant stalo per kalėdinį chaosą kaupiasi perskaitytų knygų krūvelė. Viena iš jų - šokiruojanti, skandalinga, drausta ir cenzūruota Breto Eastono Elliso knyga "Amerikos psichopatas". Tikrai taip: šokiruojanti, niūri, sunkiai skaitoma.
Tiesą pasakius, tikėjausi daugiau iš Xaviero Herberto romano "Kaprikornija". "Įkvėpęs epinį filmą "Australija", "vienas Australijos visų laikų bestselerių", "Australų literatūros perlas" - taip ir panašiai reklamuojama ši knyga. Tačiau iš esmės tai tėra šaudo-gaudo tipo istorija su beveik necivilizuotos Australijos bei aborigenų prieskoniu.
Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".
Man nepavyko prisijaukinti šios knygos. Skaičiau, skaičiau Lenos Eltang "Akmeninius klevus", padėjau į šalį, perskaičiau porą kitų knygų, vėl paėmiau, jaukinausi, jaukinausi, bet taip ir nepavyko.
Puiki knyga. Šiuolaikiška, šmaikšti, aktuali. Zadie Smith romanas "Balti dantys" aprašo ne vieną šalį kankinančią problemą - imigrantų ir "senbuvių" gyventojų priešiškumą.
Jei reikėtų įvardinti, kurios šalies rašytojai labiausiai patinka, turbūt tai būtų Čekija. Ota Pavelas su savo "Puikiųjų stirninų mirtimi" - taip pat iš Čekijos. Nors jam trūksta Hašeko kandumo ir Hrabalo stebuklingumo, bet ir ši knyga labai graži.