Knygoholikės užrašai

Puiki istorija. Perskaičiau tuos 430 "Pagalbos" puslapių per pusantros dienos, ir dar pasirodė maža. Skaičiau visur: vonioj, virtuvėj, lovoj, šuns prašiau: "Tuoj eisim pasivaikščiot, davai  palauk dar 20 minučių", net cigaretę bandydavau prisidegti nepakeldama galvos nuo puslapių. Taip įsisuko ta knyga į mano galvą...

Kai keliauji lėktuvu, matai tik nudailintą skrydžio fasadą: blizgančius lėktuvus, sklandžiai dirbančias registratores, ramiai takeliu į nežinią išslenkantį bagažą, besišypsančius stiuardus... Kas iš tikrųjų vyksta už durų su ženklu "Pašaliniams įeiti draudžiama"? Kas per tipai keliauja lėktuvais ir juose dirba?

Perskaičiau "Alkio biografiją" ir tyčia palūkėjau kurį laiką prieš rašydama įrašą. Pasitvirtino tai, ką kažkur giliai jaučiau skaitydama - kad tekstas nepaliks jokio gilesnio ir ilgalaikio jausmo.

Panorau paskaityti ką nors vasariško ir lengvo, tad atverčiau neseniai išsimainytą ir paštu atkeliavusią Sharon Owens "Arbatinę Šilkmedžių gatvėje". Kaip tik tiko lengvam skaitymui, netgi šiek tiek nustebau, nes gavau daugiau nei tikėjausi.

Įdomi knyga. Ir paini, ir sudėtinga. Ir ne per tokius karščius turėtų būti skaitoma...

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...