Visada galvojau, ką mąsto skvoteriai, keliautojai: vieną dieną čia, kitą dieną ten. Ką reiškia neturėti jokio pagrindo po kojomis, tik nereguliariai ateinančius algų čekius?.. Hunterio S. Thompsono "Romo dienoraštis" - štai tokio 'drifterio'/bastūno gyvenimas. Tai autobiografinis, kreizovas, apkvaitęs pasakojimas apie žurnalisto gyvenimą Puerto Rike.
Jei prieš tai aprašyta Kurto Vonneguto "Skerdykla" sulaukė vien pagyrų, tai "Čempionų pusryčiai" - visiškas nesusipratimas. Metai vos prasidėjo, o aš jau žinau, ką paskelbčiau Metų nusivylimu. Rašė, rašė, dėliojo lapelius su romano apmatais, pavargo, pasėdėjo, papaišė, vėl parašė, vėl pavargo, vėl papaišė...
Tai va, perskaičiau tai, kas būtina: Kurto Vonneguto "Skerdyklą". Tiesa, skaičiau dviejų kūrinių rinkinį: "Skerdyklą" ir "Čempionų pusryčius". Viena knyga labai patiko, kita - visiškai nepatiko. Bet supratau: Vonnegutą skaityti reikia, susipažinti būtina bent bendram išsilavinimui. Apie "Čempionų pusryčius" - kitame poste, o dabar apie "Skerdyklą Nr. 5".
Nepradėkite pažinties su nobelistu Giunteriu Grasu ( Günter Grass) nuo šios knygos. Geriau tradiciškai - nuo "Skardinio būgnelio". Knyga "Krabo žingsniu" - ne kiekvienam įkandama. Apie karą ir nacizmą. Skaičiau sunkiai, ypač pradžią.