Knygoholikės užrašai

Frankas W. Abagnale'as niekada nesimokė pilotuoti lėktuvo ir neturėjo licencijos, bet keletą metų skraidė kaip vienos žinomiausių Amerikos oro linijų pilotas. Ir... iš avialinijų išmelžė milijonus dolerių dar prieš sulaukdamas devyniolikos. Franko W. Abagnale'o "Catch me if you can"/"Pagauk, jei gali" - tai tikra istorija, vieno žymiausių ir talentingiausių Amerikos apgavikų memuarai.

Pernai įvyko nuostabi literatūrinė pažintis su Domnica Radulescu ir jos romanu "Traukinys į Triestą" . Leidykla "Briedis" jau tuomet planavo leisti ir kitą jos romaną "Juodosios jūros sutemos", ir aš jo laukiau ir tikrai žinojau, kad skaitysiu. Ir štai jis čia.

Po "Hario Poterio" man norėjosi dar magijos. Todėl ėmiausi jau senokai Booktube šmėkščiojančio V. E. Schwab fantazy romano "A Darker Shade Of Magic"/"Tamsesnysis magijos atspalvis". Ir jis, pasirodo, tikrai tikrai puikus.

Nežinau, kodėl aš atidėliojau "Hario Poterio" skaitymą... Esu jau gerokai peržengusi trisdešimtmetį, bet "Hario Poterio" anksčiau nebuvau skaičiusi. "Poteris" pasirodė, kai jau buvau studentė, bet tąkart jo neskaičiau, nors kai kurios kolegės filologės bandė rašyti baigiamuosius darbus šia tema. Užtat skaitau dabar - pirmąją dalį "Harry Potter and the Sorcerer's Stone"/"Haris Poteris ir Išminties akmuo". Ir galiu pasakyti - "Haris Poteris" suknistai puikus. 

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.

Marko Twaino autobiografinis romanas "Gyvenimas prie Misisipės" - didelis, riebus nusivylimas. 

Ran Chen romanas "A Private Life" ("Privatus gyvenimas") buvo visai neblogas radinys.

Turiu silpnybę animaciniams filmams ir vaikiškoms knygoms. Renku savo vaikystės knygų kolekciją - oi, tie sentimentai... Su Kennetho Grahamo knyga "Vėjas gluosniuose" vaikystėje susidūrusi nebuvau, bet mačiau pagal ją sukurtą animaciją, rodos, 9 dešimtmečio versiją , nors Lietuvoje šis serialas buvo rodomas jau, atrodo, po 90-ųjų.

Taigi, į mūsų kiemą žengia progresas: Knygoholikės užrašai bus ir feisbuke. Nieko ypatingo, tiesiog visas mano gyvenimas vis tiek virs čia, tinklaraštyje, o Facebook puslapyje bus skelbiamos nuorodos į knygų apžvalgas.

Antroji Boriso Akunino "Provincijos detektyvo" dalis - "Pelagėja ir juodasis vienuolis". Ir šitoji iš visų trijų turbūt man patiko labiausiai, nors abi pirmosios maždaug lygiavertės.

Prieš porą metų su Boriso Akunino "Provincijos detektyvo" trilogija susipažinau nuo galo - skaičiau trečiąją trilogijos dalį "Pelagėja ir raudonasis gaidys" . Ir nors dabar, perskaičiusi visą trilogiją, galiu pasakyti, kad toji trečioji dalis man patiko mažiausiai, bet būtent ji paskatino daugiau domėtis B. Akuninu ir imtis visos šios trilogijos.

Man nepatiko... Jaroslavo Melniko romaną "Maša, arba Postfašizmas" pavadinčiau gerokai sukrečiančiu. Idėja puiki? Taip. Šokiruojanti? Taip. Kelianti diskusijas? Taip. Ir vis dėlto...