Knygoholikės užrašai

Britų rašytojos Mary Wesley romanas "Ramunių pievelė" mane patraukė savo anotacija. Prieškarinis laikotarpis Anglijoje, neramus, pilnas nuojautų ir baimių, bei ramybės ieškojimas jaukiuose prisiminimuose. Jau kelios knygos mane suviliojo šiuo laikmečiu, bet suviliojo - ir nuvylė.

Medžiojau, medžiojau ir pagaliau sumedžiojau savo bibliotekoje naują Kristinos Sabaliauskaitės knygą "Danielius Dalba & kitos istorijos".

Kokia sava man ši knyga - Katharinos Hagenos "Obuolių sėklų skonis"... Tokia paprasta ir jauki. Po mane kankinusių ir varginusių  "Erškėčių paukščių"  ši knyga buvo tikra atgaiva.

Ši Giedros Radvilavičiūtės eseistikos knyga "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos", pasirodžiusi 2010 metais, puikiai buvo įvertinta skaitytojų bei kritikų ir buvo laikyta viena geriausių metų knygų.

Kaip aš sunkiai skaičiau Coleen McCullough "Erškėčių paukščius"... Skaičiau net pusantro mėnesio, vėliau skaičiau vienos tinklaraštininkės atsiliepimą, kad jai ši knyga labai patiko ir perskaitė ją per dvi dienas. Man tokie greičiai su šia knyga buvo neįmanomi. Paskutiniu metu manau, kad klasika yra mitas. Ir viskas, kas susiję su literatūra, menu, yra tik skonio reikalas. Net pripažinti kūriniai kartais mums visiškai neįdomūs, kaip kad man atsitiko su "Erškėčių paukščiais".

Man patinka Undinė Radzevičiūtė, tiksliau iki šiol skaityti du jos "bukletukai" "Strekaza" ir "Baden Badeno nebus" . Prieš trejus metus išleistas "Frankburgas" praslydo nepastebėtas. Gal ir gerai, nes jei ši knyga pirmoji būtų man pakliuvusi į rankas, kitų dviejų net nebūčiau skaičiusi.

Netikėtas atradimas - Steno Nadolny knyga "Atrastas lėtumas". Iki šiol šios knygos nei mačiau, nei girdėjau. Ačiū "Minties"  leidyklai už tikrą atrastą lėtumą... Šis vokiečių rašytojas yra pelnęs daug premijų, knyga, tiesa, nėra pelniusi apdovanojimų, bet išversta į daugelį kalbų. Ji kitaip žvelgia ir padeda atrasti žavingą bei savitą būseną - lėtumą.