Daug vilčių dėjau į šią knygą, tačiau nusivyliau... Idėja gera, bet knyga silpna.
Joey Goebel'io knygos "Kankinkite artistą" idėja ne nauja - kaip iš radijo ir televizijos sklindantį marazmą pakeisti aukštesnio lygio medžiaga.
Undinė Radzevičiūtė savo knygoje "Strekaza" rašė:
Kartą skaičiau, kad filmus ir programas, skirtas intelektualų mažumai, specialiai rodo naktį. Kad kiti nesitraumuotų.
Andrius Mamontovas "Facebook'e" buria grupę nepatenkintųjų lietuviška TV programa. "Prijunkite telemetrą prie mano televizoriaus", - sako jis, o aš jam pritariu. Nežinau, kieno namuose prijungti telemetrai ir dėl kieno kaltės kyla įvairių lietuviškų TV laidų reitingai, bet su tais žmonėmis bijočiau susitikti.
Knygoje tokią situaciją bando pakeisti pusiau slapta eksperimentinė "Naujojo Renesanso" organizacija, jos pavaldinys/vadybininkas Harlanas bei menininkas Vincentas, kuriuo jam pačiam nežinant manipuliuoja toji organizacija. Kankina jį nuo mažumės iki pilnametystės, mat rašytojas pasirinko gana banalią - kenčiančio menininko - temą.
Nuo to laiko, kai egzistuoja menas, nuo tada, kai žmonės kuria, meno kūriniai, ypač didieji, atsiranda iš įvairių kančių, kurias patiria menininkai. Tai gali būti vaiko netektis, sudaužyta širdis ar liga. Svarbiausia, kad iš kančios kyla įkvėpimas.
Ši teorija gana žinoma, bet neįrodyta. Neįrodė ir J. Goebel'is... Silpnokai pafilosofavo... Labai jau neišradingai bandoma priversti kentėti herojų-menininką: nunuodija šunį, išskiria su mergina... Bet kuris Bronkso vaikiščias patyrė daugiau per savo gyvenimą nei specialiai žlugdomas Vincentas. Maniau, kad kankinimo būdai, apie kuriuos užsiminta knygos anotacijoje, bus rafinuotesni.
Kaip išmokyti neišrankią publiką išrankumo? Kaip pagerinti televizijos, kino bei radijo programų kokybę? Kaip įtikinti leidėjus ir prodiuserius leisti ne šlamštą, o kokybiškus kūrinius? Į šiuos klausimus bandoma ieškoti atsakymų. Gaila, kad J. Goebel'is nepateikia atsakymų, greičiau atvirkščiai - panašu, kad noras žiūrėti kokybišką televiziją taps utopija.
Knyga man pasirodė labai vidutiniška. Toks įspūdis, kad J. Goebel'is pakartoja daug ką, ką šia tema dažnai rašo lietuviškų dienraščių apžvalgininkai.
 |
R.Č. nuotr.
Ar galima sakyti, kad pramogos nužudė meną? Pramogų pasaulio atstovai veikiau yra sekso simboliai nei tikri menininkai. Tai mūsų pagrindinis rūpestis. Mes turime ne meną, o pramogas, ne menininkus, o dailius veidus, ieškančius šlovės, sėkmės ir malonumų. Kančia sumažinta iki minimumo, tuo tarpu pelnas iškeltas iki maksimumo. |
Tiesa, įtariu, kad vertėja padarė "paslaugą"... (Iš anglų kalbos vertė Viktorija Labuckienė.) Nelyginau su originalu, bet kirba nuojauta, kad vertimas nekokybiškas. Pavyzdžiui, tai, ką vertėja ūkiškai išvertė "Ar mėgsti maudytis karštuose kubiluose?" (angl. hot tubs, įtariu), turėjo skambėti šiek tiek kitaip... Arba visur, kur turėjo būti išversta benzinas arba kuras, ji užsispyrusiai verčia 'dujos'...
Taigi, einu žiūrėti teliko. Tiesa, pas mane rodo tik keturis lietuviškus kanalus, ir tai kiekvienam atskirai reikia nureguliuoti anteną... Bet vargai, tikiuosi, greitai baigsis - kitą savaitę gal jau bus įvesta "Gala TV". Žiūrėsiu visokį šlamštą iš eilės, kol pradės pykinti. In your face, J. Goebel...
Mano įvertinimas: 3/5
Leidykla: "Vaga"
Metai: 2007
Puslapių: 285
Knyga iš: knygyno
Kainavo: 10 Lt
Komentarai
Rašyti komentarą