Markus Zusak "Knygų vagilė", arba Mirtis, mergaitė, karas ir knygos

Markuso Zusako knyga "Knygų vagilė" pasakoja apie nacistinę Vokietiją, II pasaulinį karą ir mergaitę, besistengiančią išgyventi.

Skaitydama prisiminiau ištrauką iš "History" kanalo laidos "The Rise and Fall of Third Reich". Štai ką rašo paauglė mergina savo tėvams iš nacistinio jaunimo vasaros stovyklos: "Netoliese yra berniukų stovykla. Mes dažnai su jais susitinkame. Juokinga, kad iš keturiasdešimties mano būrio merginų trisdešimt penkios yra nėščios. Dar juokingiau yra tai, kad iš tų trisdešimt penkių viena esu aš."

Tą vasarą iš tokių stovyklų Vokietijoje grįžo apie tūkstantį nėščių merginų. Jos buvo vadinamos Hitlerio nuotakomis. Trečiojo Reicho idėjų vykdytojai rinko puikius arijų rasės atstovus, juos vežė į specialias mokyklas ir stovyklas, kad sukurtų nepriekaištingą, tobulą rasę. Tėvai, kurie tam priešinosi ar bandė atsiimti vaikus iš stovyklų, buvo apkaltinti ėjimu prieš valdžią ir jiems buvo pagrasinta susidorojimu.

Kai pasižiūri tokias laidas apie realų gyvenimą, supranti, kad šiurpumu ir išradingumu realybė lenkia bet kokią rašytojo vaizduotės sukurtą knygą. Ypač "Knygų vagilę", kurioje nors ir yra matyti mano papasakotos istorijos atspindžių, bet viskas daug labiau sušvelninta.

Šviesos jungiklis buvo prie durų. Jis tyliai priėjo prie jo, vienoje rankoje laikydamas degtukų dėžutę, kitoje - žvakę. Kitoje durų pusėje trijų vyrų ir moters ginčas vis labiau kaito. 

- Geriausi rezultatai visoje klasėje, - tarė vienas iš pabaisų. Gomurinis sausas balsas. - Jau neminint jo atletinių gabumų. 

Po galais, kam jam reikėjo nugalėti visose tose rungtyse karnavalo metu? <...> Jis uždegė žvakę ir išjungė šviesą. 

- Pasiruošę? 

- Bet aš esu girdėjęs, kas ten dedasi, - pasigirdo nesupainiojamai tvirtas Rudžio tėvo balsas. 

- Nagi, Rudi, paskubėk. 

- Taip, bet supraskite, pone Štaineri, kad visa tai - svarbesniam tikslui. Pamąstykite apie sūnui atsiversiančias galimybes. Tai tikra privilegija. 

- Rudi, žvakė tirpsta. 

Jis pamojo savo seserims, liepdamas duoti jam ramybę, ir laukė tolesnių Alekso Štainerio žodžių. Jis prabilo: 

- Privilegijos? Pavyzdžiui, bėgimas basomis kojomis per sniegą? Arba šokinėjimas nuo dešimties metrų aukščio platformų į metro gylio vandenį? 

Rudžio ausis buvo prispausta prie durų. Žvakės vaškas lašėjo jam ant rankų. 

- Tai tik gandai, - sausas, žemas, abejingas balsas turėjo atsakymą į kiekvieną klausimą. - Mūsų mokykla yra viena prestižiškiausių. Ji lenkia net pasaulinio lygio įstaigas. Mes kuriame elitinę Vokietijos piliečių grupę... 

Tema šiurpi: II pasaulinis karas, sprogimai, žudymai, susidorojimas su žydais. Bet viskas įvilkta į alegorijomis ir metaforomis apraizgytą kalbą, tad knyga gavosi tik lengvas skaitinys. Pagrindinė pasakotoja - Mirtis ir jos stebima mergaitė, turinti maniją knygoms ir teisingumui. Mirtis, mergaitė, karas ir knygos - keturios kolonos, ant kurių laikosi ši knyga.

"Knygų vagilė" turi nemažai panašumų su Rūtos Šepetys knyga  "Tarp pilkų debesų", tik pastaroji realistiškesnė. Ir karas tas pats, ir panaši paaugliška meilė, ir panašios dilemos. Ir skirta tiems patiems skaitytojams - vaikams, paaugliams.

"Knygų vagilė" nėra bloga knyga, istorija gana jautri ir išradingai pateikta. Bet yra kažkoks "bet", kuris neleidžia jos išliaupsinti ir skirti maksimumą balų. Kas yra matęs daugiau nei vieną filmą ar laidą apie karą, tam ši knyga turbūt pasirodys skystoka. Nežinau, kaip vertinčiau, jei būčiau paauglė, o dabar vertinu taip.

Mano vertinimas: tarp 3 ir 4 iš max. 5 

Leidykla: "Šarkos knygos"

Leidimo metai: 2011

Originalo metai: 2006

Originalo pavadinimas: "The Book Thief"

Puslapių: 554

Knyga: iš skaityklės

Kainavo: 0 Lt