Tom Rachman "Netobulieji", arba Žurnalisto siela

Tom Rachman "Netobulieji" - viena man labiausiai patikusių šių metų knygų.

Romanas aprašo tarptautinio laikraščio, įsikūrusio Italijoje, Romoje, gyvenimą. Nuo įkūrimo iki žlugimo. Darbas verda, veiksmas vyksta, visi verčiasi per galvą, tačiau aišku, kad laikraštis skaičiuoja paskutines dienas.

Anotacija šiek tiek apgaulinga: išryškinta laikraščio kasdienybė. Tačiau to laikraštinio chaoso ne tiek ir daug. Nors laikraščio aplinka atpažįstama: nuo kėdžių vogimo iki vidinio liapsusų sienlaikraščio rengimo, nuo kalbos redaktorių įtūžio ir pamokymų iki visai laikraščio gyvenime nesigaudančio savininko/direktoriaus.

Bet šis laikraščio gyvenimo fonas lieka kažkur užnugaryje, nes autorius į patį viršų iškėlė žmones, be jų joks laikraštis ar televizija negali egzistuoti: be žurnalistų, techninių darbuotojų, skaitytojų ar žiūrovų.

Visi žurnalistai - atskira rasė. Tiek laikraščiuose, tie žurnaluose, tiek televizijoje ar radijuje. Ambicingi, socialiai agresyvūs, aktyvūs, rėksmingi, kūrybingi, ekscentriški ir egocentriški. Bet ir žurnalistai turi sielą. Man pačiai šis romanas atvėrė akis - štai kokie jūs, kolegos...

Pasirodo, kad tie principais ir ambicijomis trykštantys žurnalistai yra paprasti žmonės. Per lavonus lipantis ir su diktofonu į akis lendantis žurnalistas yra tik vyriškis, praradęs žmoną ir dukrą. Arba dietomis nuo 12 metų save alinanti vieniša moteris. Arba nemokantis atskleisti savo jausmų pagyvenęs vyriškis, gyvenantis su daug jaunesne moterimi, kuri jam neištikima.

Pasirodo, kad po tuo žurnaliūgos kiautu yra paprastas žmogelis.

- Norėjau tau šį tą pasakyti. Šio to paklausti. Žinai, metas man į pensiją. Kasdien po straipsnį, ir taip nuo dvidešimt dvejų. Nebesurezgu nė vienos naujos minties. Nė vienos. Nebežinau, kas, po velnių, dedasi šiame pasaulyje. Net laikraštis manęs nebespausdina. Tai buvo mano paskutinis - paskutinis šiaudas. Supranti? Niekas nebespausdina mano rašliavų. Džeromai, ruošiuosi išsikraustyti iš savo buto. Nebeįstengiu už jį susimokėti. Nebeturėčiau ten gyventi. Bet nežinau. Dar neapsisprendžiau. Todėl ir klausiu, na - tiesiog bandau susivokti. Ko toliau imtis. Kaip sakai? Kokia tavo nuomonė šiuo klausimu? -Pagaliau prisiverčia. - Ką tu man patartum daryti? Sūnau?

Vienuolika apsakymų supažindina su atskiromis asmenybėmis. Puikiai atskleisti personažai, jų gyvenimas ir charakteris. Neilgame epizode rašytojas sugebėjo taip pavaizduoti žmogų, jog jis tampa labai realus ir apčiuopiamas. Ir tai paaiškėja per aprašomą bendravimą su kitais žmonėmis, per požiūrį į darbą, per šeimos santykius.

Turbūt tai labiausiai ir sužavėjo: ryškūs, aiškūs rašytojo sukurti personažai. Ir ne vienas, o keli. Ir nors pasigedau to žadėtojo laikraščio gyvenimo, nenusivyliau, atvirkščiai - pažvelgiau į šią profesiją visai kitaip. 

Dar porą šios knygos apžvalgų galite paskaityti čia ir čia.

O jei patiko ši knyga ir dar norisi ko nors apie žurnalistus, paskaitykite Hunterio S. Thompsono "Romo dienoraštį". 

Mano vertinimas: 5/5 

Leidykla: "Vaga"

Leidimo metai: 2012

Puslapių: 320

Originalo metai: 2010

Originalo pavadinimas: "The imperfectionists"

Knyga: iš bibliotekos

Kainavo: 0 Lt