Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Sue Townsend "Vidutinio amžiaus moters vieši prisipažinimai", arba Vieši plepaliukai

Sue Townsend "Vidutinio amžiaus moters vieši prisipažinimai" turbūt buvo pirmasis bandymas skaityti užsienio rašytojų esė. Tinklaraštyje esu minėjusi, kad esė nėra mano mėgstamiausias žanras. Tačiau ši britų rašytoja - Sue Townsend - yra; ji - tarp mano mylimiausių rašytojų.

Man velniškai patinka jos humoras, ironija ir stilius, kuriuo ji rašo savo knygas ("Karalienė ir aš", "Adrianas Moulas ir masinio naikinimo ginklai" ir t.t.).

Tačiau šie rašiniai, kelerius metus spausdinti vieno laikraščio skiltyje ir vėliau išleisti vientisa knyga, buvo šiaip sau skaitinys.

Šie rašinėliai labai panašūs į lietuvių rašytojų moterų kūrybą. Panašu, kad rašytojai - viena rasė, nes ir šią britų autorę rašliavai paskatina tie patys dalykai: katinas, šuo, drabužiai, nauji batai, senatvės nuojauta, ligos, nesusikalbėjimas su vaikais ir anūkais, namo remontas, santykiai su vyrais ir t.t. Sakykit, ką norite, bet, nors ir kitais žodžiais, bet apie tą patį rašo ir kokia Giedra Radvilavičiūtė. Ir nors lietuviškos esė  parašytos su daug didesne melancholijos doze, temos iš esmės tos pačios.

Skiriasi tik stilius. S. Townsend stilius: lengvas, šmaikštus, su nemaža ironijos doze.
R. Č. nuotr.
Žinau, kad mušti per nosį sulankstytu laikraščiu Europos teismas uždraudė įstatymu. Vokiečių aviganis mišrūnas Kingas iškėlė civilinė ieškinį savo šeimininkams, kaltindamas juos dėl trauminio šoko sindromo, kurį sukėlė mušimas "Independent" laikraščiu. Tai buvo parodomoji byla, kuri sutrikdė mus, šunų šeimininkus. Dabar, kai Bilis žiūri į mane savo vaiskiomis akimis, aš svarstau: ar jis žiūri į mane su besąlygiška meile, ar ketina pasikalbėti su savo advokatu dėl to, kad netyčia užmyniau jam ant letenos. Na štai, ir vėl priskiriu gyvūnams žmogaus savybes. Bilis pas mus tik trisdešimt trys valandos. Jis nežino, kaip paskambinti advokatui. Dar nežino.
Bet mano ne itin teigiamas požiūris į esė nepasikeitė: galiu gyventi ir be šio žanro. Nes kas "pramuša" rašytoją, ne visada "pramuša" ir mane. Kai kurios esė privertė nusišypsoti, kai kurios šiek tiek pamąstyti, bet daugelį jų perskaičiau su tramdomu žiovuliu: vidutinio amžiaus moters vieši plepaliukai neįeis į mane sukrėtusių knygų sąrašą.

Mano vertinimas: 3/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2003
Originalo metai: 2001
Originalo pavadinimas: "Public Confessions of a middle-aged Woman aged 55 3/4"
Puslapių: 368
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Francis Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis", arba Kodėl didysis neatrodė toks didis?

F. Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis". Taip, klasika. Taip, susipažinti reikia. Taip, skaityti verta. Ar patiks? Nebūtinai.

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Skaityklė

Štai ką gavau, prieš keletą dienų išpakavusi siuntinį. Maniau, kad turiu šiokį tokį knygų fetišą (na, žinot, ką rašo daugelis knygininkų: susirangiau fotely, užsiplikiau arbačikės, pasiėmiau knygą...) Bet galų gale pribrendau elektroninei skaityklei ir dabar (net bijau prisipažinti) skaityklę rankose laikyti bene maloniau nei knygą. Popierinių knygų iš namų ji tikrai neišstums, bet tikrai džiaugiuosi šiuo daikčiuku.  "Sony PRS-T1" modelį užsisakiau iš e-Bay'aus. Su greituoju siuntimu iš JAV man skaityklė kainavo pigiau nei Lietuvoje. Ir atkeliavo greit - per nepilną savaitę. Skaityklėje galima peržiūrėti nuotraukas (jpg ir kitais failais), galima klausytis audioknygų, knygas galima skaityti PDF, TXT ir kitais failais, užsisakyti ir skaityti periodinę literatūrą, naršyti internete, yra 'handwriting' programa: galima pabraukti žodžius, pasižymėti pastraipas, piešti ir t.t. Skaitant knygą galima pakeisti šriftą, padidinti/pamažinti raides ir t.t. Kas...