Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Boris Vian "Dienų puta", arba Siurrealizmo "padnoškė"

Padėjusi į šalį neperskaitytą "Raudoną žolę", rašytojui Borisui Vian daviau dar vieną šansą - romaną "Dienu puta". Penki puslapiai - tiek ištvėriau šios knygos.

Knyga labai panaši į "Raudoną žolę" - tipiškas B. Vian stilius su išgalvotu pasauliu. Tai buvo laikmetis, kai rašytojai stengėsi išrasti dviratį iš naujo ir žaisti su skaitytojo smegenimis ir jį šokiruoti. Deja, tai buvo panašu į blogą fantastinį romaną, o ne chrestomatinę literatūrą, nagrinėjamą prancūzų mokyklose. Knyga buvo tokia pat nesuprantama, kokia buvo ir "Raudona žolė", todėl nusprendžiau nebeskaityti.

Kolenas įsispyrė į didžiojo šikšnosparnio odos sandalus ir apsitaisė elegantišku kambariniu kostiumu: aksominėmis kelnėmis žaliais labai gilių vandenų atspalvio šonais ir migdolų spalvos švarku. Pakabinęs ranšluostį ant džiovintuvo jis padėjo kilimėlį ant vonios krašto ir apibarstė jį stambiais druskos gabalais, kad jis išvemtų visą sugertą vandenį. Kilimėlis ėmė seilėtis ir leisti mažų muiluotų burbuliukų kekes.
Tiesiog smegenys nefokusuoja dėmesio, kliūdamos už siurrealistinių vaizdelių. Toks įspūdis, kad rašytojas tyčia man kiša koją, kad griuvinėčiau kaip ką tik pradėjusi vaikščioti. Po trijų knygų galiu pasakyti, kad bohemiškasis B. Vian - ne mano rašytojas.

 Mano vertinimas: 1/5 

Leidykla: "Tyto alba"
Leidimo metai: 2006
Puslapių: 198
Originalo metai: 1947
Originalo pavadinimas: "L'Écume des Jours"
Knygą: išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

  1. Nuostabi knyga, nereali! būtinai pažiūrėkit "Gėlėti sapnai", gal tada bus paprasčiau....

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Rimvydas Laužikas "Istorinė Lietuvos virtuvė", arba Apelsinmedžiai 17 amžiaus Lietuvoje

Ne taip seniai, perskaičiusi R. Praspaliauskienės knygą  "Nereikalingi ir pavojingi" , bambėjau, kad lietuviai nemoka rašyti mokslo populiarinimo knygų. Moka, moka, dar ir kaip - įrodė Rimvydo Laužiko "Lietuvos istorinė virtuvė".