Jens Christian Grondahl "Spalio tylėjimas", arba Prusto antrininkas

Jenso Christiano Grondahlio romanas "Spalio tylėjimas" - toks gražus, kad vėliau net pasidaro nuobodu.

Tai intelektualus romanas apie vienatvę dviesę. Pagrindinį veikėją netikėtai palieka žmona, o tai puiki proga jam apmąstyti savo gyvenimą, santuoką, ryšius su kitomis moterimis ir šeima.

Visus tuos metus, kai buvome šeima, ir dabar, vaikams pradėjus veržtis iš jos rato, judėjome kartais pagal nervingą, kartais pagal ramią, bet visada - pagal lanksčią choreografiją, per dienas susitikdami, išsiskirdami ir vėlei susitikdami. Visi tie karštligiški rytai išleidžiant vaikus į mokyklą ir visi įtempti vakarai taisant vakarienę buvo daugiau ar mažiau to paties baleto kartojimas su vos pastebimais pakeitimais, kai sukiodavomės apie vienas kitą spėte nuspėdami partnerio judesių brėžinį.

Gražu, nudailinta, intelektualu, prasminga. Galbūt kažkuo panašu į Prustą - lėtą, ramų ir, deja, nuobodų pasakojimą. Tik Prustui minčių srautą sukelia pyragėlio kąsnis, o "Spalio tylėjimo" herojui - žmonos išėjimas. 

Viskas taip nudailinta, kad jau į antrąją pusę mano susidomėjimas pradėjo blėsti. Ir antroji knygos dalis man praėjo kaip pro rūką. Mano smegenims tiesiog trūko iššūkio.

Nesiūlau knygose ieškantiems pramogų, nuotykių ir kraujo varinėjimo. Siūlau mėgstantiems skaityti lėtai besimėgaujant kiekvienu žodžiu.

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Alma littera"    

Leidimo metai: 2013

Puslapių: 238

Originalo metai: 1996

Originalo pavadinimas: "Tavshed i Oktober"