Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Knygos ir dviratis

Orai jau leidžia nuo dviračio nubraukti dulkes, sutepti alyva, pripūsti padangas ir važinėtis. Variantas keliaujantiems ir skaitantiems: 


Nuotraukoje - lentyna knygoms ir dviračiui. Dvračius dažnai kabina ant sienos, kad jie užimtų mažiau vietos. Čia puikus variantas: tvirta lentynėlė, už kurios kabinamas dviračio rėmas. O ant jos krauk ką nori, pavyzdžiui, knygas. 

Komentarai

  1. gera mintis :) mūsų namuose šeši dviračiai, tai galėtume visiems tokias lentynėles padaryt :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. pas mane trys, bet sukabinti vienas ant kito. nėra kur knygų sukrauti, ir dar plius garaže knygų gi nelaikysiu. jei nedideliam bute gyvenčiau, tai tikrai tokią lenktyną pasidaryčiau. o su šešiais dviračiais visa šiuolaikinio meno instaliacija turėtų gautis :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.